Pašnekovo teigimu, stebėtis, kad pretendentų sąrašas vis pučiasi, nėra prasmės. „Normalus tasai sąrašas, anksčiau yra buvę ir ilgesnių, palaukime dar iki kovo 1 dienos, kai baigsis registracija. Tiesą pasakius, rinkimų į Europos parlamentą sąrašas šiuo metu yra trumpesni negu būdavo anksčiau, - kalbėjo VRK pirmininkas. - Viskas pasimatys, kai pretendentai pradės rinkti parašus. Praėjusiose rinkimuose turėjome 14 pretendentų, parašus surinko tik 7, o dabar net nesinori spėlioti. Kiek kandidatų nori matyti biuletenyje apsispręs patys rinkėjai. Džiaugiuosi, kad atsiranda pasiryžusių žmonių“.
Šiuo metu VRK yra užregistravusi 10 politinės kampanijos dalyvių. Tarp gerai visiems pažįstamų pretendentų Dalios Grybauskaitės, Zigmanto Balčyčio, Artūro Zuoko, Kristinos Brazauskienės bei Artūro Paulausko sąraše puikuojasi buvęs šalies vadovės atstovas spaudai Linas Balsys (dabar Seimo narys), Broniaus Ropės, Jurijaus Subotino, Antano Mickevičiaus bei Alfredo Aliuškevičiaus pavardės.
Virš 300 narių vienijanti iniciatyvinė grupė laukia atsakymo iš Nepriklausomybės Akto signataro Rolando Paulausko. D. Grybauskaitė tik paskelbusi apie pasiryžimą kandidatuoti sulaukė kritikos iš politologų bei savo oponentų. Vieniems neįtiko D. Grybauskaitės perskaityta kalba apie prieš penkis metus dužusius Seimo langus ir kovą su korupciją. Kitiems neįtiko faktas, kad šalies vadovė nėra nusiteikusi atviroms diskusijoms ir debatams.
Jau kitą dieną D. Grybauskaitė „sukomunikavo“. Ne tiesiogiai. Socialinių tinklų pagalba. „Manau, kad tai buvo visiškai nereikalingas žingsnis, – apie prezidentės įrašą socialiniame tinkle „Facebook“ politologas, dviejų knygų apie šalies vadovę autorius Lauras Bielinis.
Suprantama. D. Grybauskaitė į viešumą iškėlė klausimus, kurie buvo keliami prieš penkis metus, kai vyko jos pirmoji rinkiminė kampanija – viskas apie praeitį ir viskas itin asmeniška. „Tai buvo išnagrinėta jau anksčiau, šios temos jau „sudegė“. Prezidentė vėl jas pakėlė ir sukėlė abejonių, nes klausimai ir atsakymai yra neišsamūs bei keliantys dar daugiau klausimų. Jeigu ji norėjo save apsaugoti nuo šių klausimų ateityje, tiesiog sukėlė audrą. Dabar ji turėtų išgirsti nemažai papildomų klausimų“, – komentavo L. Bielinis.
Politologas pastebėjo, kad nereikia kankintis klausimu, ar šalies vadovės tėvas buvo NKVD seržantas. „O mes turime būti dabar atsakingi už savo tėvus, protėvius?”, - uždavė klausimą L. Bielinis.
Pagrindiniais D. Grybauskaitės konkurentais kovoje dėl posto Kauno technologijos universiteto profesorius Algis Krupavičius įvardino socialdemokratą Zigmantą Balčytį, darbietį Artūrą Paulauską ir Vilniaus miesto merą Artūrą Zuoką.
Visi trys šie kandidatai gana drąsiai ir atvirai kalba, kad dabartiniai pretendentų reitingai dar nieko nereiškia. Abu Artūrai iškėlė tą patį klausimą: „Ar dabartinė šalies vadovė nepabūgs rodytis debatuose?“
O ar patys nebijo nepatogių klausimų? Paskui save apibūdinančio kaip realistą, siekiantį neįmanomo A. Zuoko velkasi neigiamas žmonių požiūris dėl praeities ir skandalų dėl korupcijos. Nors Vilniaus meras ne kartą savo akcijomis yra pasiekęs ir užsienio žiniasklaidos dėmesio, o „tanketės“ akcija sulaukė dviprasmio vertinimo, verta užduoti klausimą, ar vilnietis balsuos už Vilniaus vadą.
A. Paulauskas drąsiai susikibęs su D. Grybauskaitė iki šiol nevengia kritikos jos atžvilgiu ir nevengia „sunkių“ žodžių kaip „autoritarinis valdymas“, „socializmas“. Šis pretendentas sakosi, žinąs, kaip iš tiesų reikia kovoti su blogiu. Šįkart užteks vienos jo citatos: „Visada buvau už mirties bausmę“.
Trečiadienį VRK registravosi politinės kampanijos dalyve. „Noriu šiek tiek pakeisti situaciją, pakreipti į gerąją pusę, noriu būti naudinga“, - apie savo sprendimą BNS sakė K.Brazauskienė.
Ji teigė, kad nesėkmė per Seimo rinkimus nuo politikos jos neatbaidė. "Svarbiausia būti aktyviam, nesėdėti rankų sudėjus. Kiek sportininkų važiuoja į olimpiadą, o keli parsiveža medalius?" - sakė pretendentė į kandidatus.
