Kaip užkariauti Valstijas, nepaskelbiant joms karo? Kinija tai rengiasi padaryti supirkinėdama pastebimai atpigusį JAV nekilnojamąjį turtą ir ruošdama kelionėms į užjūrį pirkėjų desantus.
Dėl pasaulio krizės valiutos įplaukos už užsienio prekybą Kinijoje gerinami visų laikų rekordai. Žinoma, kinų prekių paklausa taip pat kritusi, ir jų eksportas sumažėjo beveik penktadaliu. Tačiau importas iš viso sumažėjo vos ne pusantro karto, todėl „pliusas“ skaičiuojamas dešimtimis milijardų dolerių. Bet kuri kita šalis tuo tik džiaugtųsi, o kinai net kaukia iš nevilties, nes nežino, ką daryti su užplūdusiu pinigų srautu.
„Jamam!“
Jų nerimas visiškai suvokiamas. Dolerio perspektyvos pačios liūdniausios per visą jo egzistavimo istoriją, o didžiausi pasaulyje Kinijos valiutos rezervai jau balansuoja ties 2 trilijonų JAV dolerių riba. Kad atsikratytų šio galvos skausmo, kinai puolė supirkinėti viską, kas pakliūva po ranka.
Visų pirma jie pripildė visas strategines žaliavų ir kuro talpyklas. Kinija neseniai pranešė, kad į saugyklas prisipumpavo apie 100 mln. barelių naftos, beje, mokėdama ne po 100 kaip anksčiau, o tik po 30-40 dolerių už barelį.
Kinų kompanija „Aluminum Corporation of China“ metams į priekį apsirūpino pigiu aliuminiu už 19,5 mlrd. dolerių. Vienu žodžiu,kinų verslininkai šluoja viską: dujas Turkmėnijoje ir Sudane, varį, kobaltą ir anglį Rusijoje, net ir Afrikoje prisipirko naftos verslovių.
Desantas į JAV
Nerimsta ne tik Kinijos kompanijos, bet ir paprasti piliečiai. Šie taip pat dairosi į svečias šalis ir, žinoma, visų pirma - į išsvajotąją Ameriką. Šimtai kinų veržiasi už okeano, kad galėtų įsigyti per krizę atpigusį būstą JAV, aktyviai dalyvauja akcijų biržose. Taip Amerika pamažu patenka į vis didesnę Kinijos finansinę priklausomybę.
Kaip praneša Kinijos spauda, balandžio viduryje Valstijose išsilaipins jau antrasis desantas, ketinantis supirkti namus ir butus. Šiuo metu į jį užsiregistravo beveik 300 žmonių, o pageidaujančiųjų skaičius auga kaip ant mielių: kasdiena gaunama po 20-30 paraiškų dėl šios kelionės.
Pirmoji 40 Kinijos pirkėjų grupė liko patenkinta pasiektais rezultatais ir įsigytu būstu. Jos narių neatbaidė netgi tas faktas, kad, nepaisant krizės prestižiniuose JAV miestuose ir rajonuose, kainos yra nedaug sumažėjusios. Jie daugiausia žvalgėsi būtent į turtą, kainuojantį nuo 300 iki 800 tūkst. JAV dolerių, ir į tuos miestus, kuriuose jau yra susiformavusios itin gausios kinų bendruomenės, - tai Bostonas, Niujorkas, San Franciskas ir Los Andželas.
Grupėje buvo ir profesionalių investuotojų, kurie nori pasididinti savo kapitalą, ir nieko bendro neturinčių su nekilnojamuoju turtu, bet norinčių aprūpinti būstu savo vaikus, dirbančius arba besimokančius Amerikoje. Jų teigimu, Kinijoje lengvai atsirastų keli šimtai tūkstančių (!) žmonių, kurie pasiruošę už būstą Valstijose sumokėti iki pusės milijono dolerių. Tai ką jau kalbėti apie namus, kurie, be visų skolų, iš viso kapeikas tekainuoja?
Tad per krizę realių, o ne prisiskolintų pinigų turintiems kinams atsivėrė nuostabios galimybės supirkti didžiąją dalį JAV nekilnojamojo turto, ypač kuris itin pigiai parduodamas, dėl to, kad amerikiečiai nesugeba susimokėti procentų už paimtus kreditus.
Maža to, pastebimai nukritusi JAV fondų rinka vilioja Kinijos verslininkus, kurie, supirkdami atpigusias akcijas, aktyviai skverbiasi į Valstijų ekonomiką. Kinijos Vyriausybė aktyviai skatina savo šalies kompanijų pastangas įsigyti užsienio įmones ir naudingųjų iškasenų versloves. Vietos ekspertai pabrėžia, kad JAV patenka į vis didesnę priklausomybę nuo Kinijos.
Viena yra tai, kad tokios finansinės lašelinės iš tiesų šiek tiek atgaivins sunkias pagirias kenčiančią JAV ekonomiką. Juk, ekspertų teigimu, nekilnojamojo turto rinkos stabilizacija – Valstijų sveikatos pagrindas. Juk dar praėjusių metų pabaigoje buvęs JAV federalinės rezervų sistemos galva Alanas Greenspanas pareiškė, kad pagrindinė rinkos atkūrimo sąlyga yra JAV būsto kainų stabilizacija.
Kita vertus, įvertinant kinų nacijos gausybę, gali būti supirkti tokie nekilnojamojo turto kiekiai, kad amerikiečiams vėl teks dairytis į prerijas ir indėnų rezervatus, norint įkurdinti būsto netekusius savo piliečius. Juolab kad, Pasaulio banko teigimu, Kinija jau dabar demonstruoja „pirmuosius ekonomikos stabilizacijos požymius“ ir prognozuoja jai 6,5 proc. bendrojo vidaus produkto augimą 2009 metais.
Gerai visur
Žinoma, čia nėra ko per daug trinti rankas, nes būsto pirkimo kelionių organizatoriai konstatuoja, kad Kinijoje gausėja žmonių, norinčių investuoti ir į Europos miestų nekilnojamąjį turtą. Didžiausią pirkėjų susidomėjimą kelia Anglija, Šveicarija, Ispanija ir, žinoma, Japonija, Singapūras bei Australija.
Nelieka be dėmesio ne tik būstas, bet ir žemė. Kinijoje parengta speciali programa, kuri ne tik skatina fermerius įsigyti kuo daugiau žemės užsienyje, bet ir pataria, kaip ir kur tai padaryti. Pavyzdžiui, kol kas kinus labiausiai domina dirbamos žemės plotai Afrikoje ir Pietų Amerikoje, tačiau visai realu, kad ir kitos valstybės bei jų žemė labai greitai gali atsidurti darbščiųjų kinų akiratyje.
Taigi visai nenuostabu, kad ateityje, atvykus ne tik į JAV, bet ir į kai kuriuos Europos ar kitų planetos miestų kvartalus, gali tekti ieškotis hieroglifų žodyno ir prabilti kiniškai.
Virgaudas Gudas,
parengta pagal „Respublikos“ priedą „Pastogė“
