LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
„Mūsų siekis – kuo patraukliau pateikti lietuvių kalbą. Norime, kad tokia griežta disciplina būtų mėgstama, ir siekiame parodyti, kad ir lietuvių kalba, ir šiuolaikinės technologijos gali draugauti ir eiti kartu koja kojon“, – teigia konkursą „Švari kalba – švari galva“ organizuojančios bendrovės „Tilde IT“ vadovė Renata Špukienė.
Konkursu, kuris organizuojamas jau šeštą kartą, siekiama paskatinti ir pripratinti jaunąją kartą elektroninėje erdvėje vartoti lietuviškus rašmenis ir taisyklingą kalbą. Pasak R. Špukienės, šiemet jau užsiregistravo per 4 tūkst. mokinių iš visos Lietuvos.
Išsamiau apie konkursą su R. Špukiene kalbėjosi LRT radijo laidos „Ryto garsai“ vedėjai.
Kas gali dalyvauti konkurse? Kaip užsiregistruoti?
Kaip ir kasmet, konkurse gali dalyvauti 6–10 klasių moksleiviai. Registruotis galima specialiai sukurtoje interneto svetainėje www.lituanika.lt. Labai raginu dalyvauti visus mokinius, nes šių metų šūkis – „Dalyvauja visi“. Nesvarbu – gerai ar blogai vaikas moka lietuvių kalbą. Žinias pasitikrinti kviečiame visus mokinius.
Kada prasideda konkursas? Iki kada dar galima užsiregistruoti?
Registracija prasidėjo prieš Velykas. Registruotis galima dar visą šią ir kitą savaitę. Konkursas vyks balandžio 15–19 d. dviem etapais. Pirmo etapo metu balandžio 15–19 d. mokiniai atliks užduotis savo mokyklose, prie kompiuterių, padedami lietuvių kalbos ir informacinių technologijų mokytojų. Antras etapas planuojamas gegužės pradžioje – tada į Vilnių suvažiuos po 20 geriausiai pasirodžiusių visų klasių atstovų.
Kiek moksleivių jau užsiregistravo?
Šiuo metu jau užsiregistravo apie 4 ar 5 tūkst., tiksliai negaliu pasakyti. Vakar buvo per 4 tūkst. Kviečiame visus registruotis aktyviau. O mokytojų prašome paraginti mokinius neišsigąsti ir dalyvauti.
Kviečiate registruotis 6–10 klasių moksleivius. Kodėl atkreiptas dėmesys būtent į šio amžiaus grupės vaikus?
Galbūt tai imliausia amžiaus grupė mokytis, prisitaikyti prie naujovių, naudoti šiuolaikines technologijas per lietuvių kalbos pamokas. Šio amžiaus mokiniai imliausi ir galbūt greičiausiai besimokantys.
Kokios bus užduotys? Kiek jos skiriasi šeštokui ir dešimtokui?
Pačios užduotys nesudėtingos ir labai įvairios. Vieniems jos atrodys lengvesnės, kitiems – sunkesnės. Užduotys pateiktos patrauklia forma: įrašyti, pasirinkti, galbūt pakomentuoti vieną žodį, raidę ar paveiksliuką. Mūsų siekis – kuo patraukliau pateikti lietuvių kalbą. Norime, kad tokia griežta disciplina būtų mėgstama, ir siekiame parodyti, kad ir lietuvių kalba, ir šiuolaikinės technologijos gali draugauti ir eiti kartu koja kojon.
Pastaruoju metu nemažai kalbama apie jaunimo neraštingumą. Dažnai pastebime, kad dėl to kaltas būtent kompiuteris. Kokią jūs matote šio konkurso naudą? Ar yra akivaizdi pažanga? Ką parodė ankstesni konkursai?
Galbūt akivaizdžią pažangą turėtų komentuoti patys mokytojai. Mūsų siekis – atkreipti ypatingą dėmesį į mokinių neraštingumą ir pasakyti, kad šiuolaikinės technologijos galbūt ir atitraukia mokinių dėmesį nuo tam tikrų dalykų, bet lietuviškos, parašytos lietuvių kalba, jos tik padeda ir skatina vartoti lietuvių kalbą ir lietuviškus rašmenis. Todėl ir norime atkreipti dėmesį, kad šiuolaikinės kalbinės technologijos gali padėti per pamokas, o kompiuterinės programos gali būti lietuviškos ir mokymo priemonės gali būti modernios.
Ar yra sukurtų specialių įrankių mokytis lietuvių kalbos?
Taip, mūsų įmonė „Tilde“ yra sukūrusi gramatikos tikrintuvą. Taip pat per pamokas galima naudoti įvairius žodynus, praplečiančius vaiko kalbą. Nereikia apsiriboti vien tik knygomis, sėdėti tik prie knygų, per pamokas galima naudoti ir modernias technologijas.
Ar daugėja moksleivių, besidominčių, kaip taisyklingai rašyti, naudojančių tokias technologijas?
Mes labai tikimės, kad daugėja, nes konkursas rodo, kad kasmet dalyvauja vis daugiau moksleivių. Taip pat manome, kad konkursas patrauklus, nes dalyvauja ir tie patys mokiniai. Tai reiškia, kad jiems vis dar įdomu, kad mes galime būti patrauklūs.
Ir jums žinoma tendencija, kad jaunimas, bendraudamas trumposiomis žinutėmis, dažnai nepaiso rašybos taisyklių: rašo trumpiniais, atsisako lietuviškų rašmenų.
Sakyčiau, kad nėra blogai rašyti žinutes ar elektroninius laiškus. Tačiau mes labai skatiname vartoti lietuviškus rašmenis. Nes tai mūsų tautos tapatybė. Galų gale svarbu, kad vieną rytą atsibudę nepamatytume, jog lietuvių kalba nereikalinga, nes Europos Sąjungoje galima kalbėti ne tik lietuviškai. Mes skatiname nepamiršti, kad esame lietuviai, kad turime tokias gražias raides ir šiuolaikinės priemonės suteikia galimybę naudotis. Tik reikia norėti naudotis.
Ar sutikote bent vieną moksleivį, kuris SMS rašytų lietuviškais rašmenimis? Jos juk ir kainuoja brangiau.
Asmeniškai man neteko specialiai tikrinti tokių dalykų, bet esu mačiusi, kad kai kurie mokiniai tikrai po kurio laiko atsibunda ir pradeda vartoti lietuviškus rašmenis. Gal jie suauga, gal tėvai padeda, galbūt mokytojai paragina, o mes labai tikimės, kad pats konkursas prie to prisideda.
