„Visus remonto darbus pavyko atlikti sklandžiai, oro sąlygos buvo palankios. Rangovai savo darbe laikėsi griežčiausių kokybės reikalavimų, ir mes kartu dedame visas pastangas, kad rinka galėtų kuo daugiau išnaudoti infrastruktūrą“, – pranešime sakė „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas.
Jungties movų keitimo remonto darbus planuota baigti spalio 28 dieną.
Lietuvos pusėje darbai baigti spalio pradžioje, o „Litgrid“ atstovė tuomet sakė, jog darbai vyksta pagal planą, jokių nukrypimų nėra.
2016 metų vasarį pradėjusios veikti ir dažnai gedusios 700 megavatų (MW) galios jungties remonto metu keičiamos sausumos kabelio movos: Lietuvos pusėje – 22, o Švedijos pusėje – 98.
Garantinį remontą atlieka Danijos bendrovė NKT, perėmusi įsipareigojimus iš kabelį gaminusios ir tiesusios Švedijos kompanijos ABB. NKT subrangovė yra viena didžiausių kelių ir tiltų statybos bendrovių „Kauno tiltai“.
550 mln. eurų strateginį „NordBalt“ projektą įgyvendino „Litgrid“ ir Švedijos elektros perdavimo sistemos operatorius „Svenska Kraftnat“.
„NordBalt“ ilgis yra apie 450 km. Ją sudaro aukštos įtampos nuolatinės srovės (HVDC) povandeninis kabelis (400 km), taip pat HVDC sausumos kabeliai Lietuvos ir Švedijos pusėje bei keitiklių stotys abiejose šalyse. Prijungimo vieta Lietuvoje yra Klaipėdos pastotė, o Švedijoje – Nibru pastotė.
Garantinį jungties remontą atliko Danijos bendrovė NKT, perėmusi įsipareigojimus iš kabelį gaminusios ir tiesusios Švedijos kompanijos ABB.
