Galerijos savininkė Rasita demonstruoja dirbinius, kuriuos šiuo metu priversta laikyti už užrakintų durų, mat dėl pandemijos ribojimų galerija nuo pat gruodžio vidurio uždaryta.
„Žmonės ieškojo dovanėlių, o pas mus durys uždarytos. Labai ne laiku viskas“, – sako galerijos savininkė Rasita Arlauskienė.
Moteris net neįsivaizduoja, kaip reikės gaivinti verslą po pandemijos.
„Dabar esame prastovose, gauname už jas, o subsidijas tikiuosi gausime, mūsų pajamos, apyvarta sumažėjo daugiau 30 proc.“, – pasakoja R. Arlauskienė.
Moteris pasakoja, kad verslą įsukti nėra paprasta, tad bet kokios mokestinės lengvatos padėtų lengviau atsistoti ant kojų. Vyriausybei pradedant svarstymus, kaip keisti mokesčių sistemą, verslo organizacijos nesnaudžia ir jau teikia savo prašymus.
Užsieniečius priimantys viešbučiai nebenori iš viso mokėti pridėtinės vertės mokesčio, lengvatinio 5 proc. PVM tarifo nori ir pandemijos prislėgtos sveikatinimo įstaigos. Nors ir prašo sau lengvatų, verslo atstovai mėgina teisinti pastaruoju metu kai kurių ekonomistų kritikuojamą gyvulių ūkį – skirtingas sąlygas ir privilegijas.
„Lengvatos gali būti senos nomenklatūrinės arba neskaidrios sistemos pasekmė, kada grupės istoriškai išsimušė mokestines lengvatas, jų turėjimas kenkia visuomenei ir socialiniam sutarimui. Antra vertus, lengvatos, mokslininkų ir ekspertų sutariama, yra ir valstybės politikos dalis. Jei valstybė nori tam tikrose srityse paskatinti pokytį“, – teigia Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Verslo atstovai reikalauja mažinti įmokas „Sodrai" nuo didelių atlyginimų, mažinti mokesčius vilkikų vairuotojams ir privačių miškų savininkams ir grasina jokiu būdu nedidinti kapitalo ir pelno mokesčių. Nuo to laimėtų turtingieji verslininkai. Tačiau neprieštarauja naikinti dabar galiojančią PVM lengvatą centriniam šildymui, dėl ko mokestis padidėtų nuo dabartinių 9 proc. iki 21 proc. ir šiluma dešimtadaliu pabrangtų.
„Lengvata tikrai nėra reikalinga. Šildymo klausimas gali būti išspręstas per naujus technologinius sprendimus. O kam reikia paramos, turi būti taškinė parama teikiama. Jei gyvenu bute, gaunu geras pajamas ir man paramos nereikia, būdamas sąmoningas pilietis jos net atsisakyti negaliu. Tai visiškai neteisinga“, – kalbėjo Verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.
Tokia stambiojo kapitalo atstovų pozicija nestebina ekonomistų, tačiau kai kurie jų perspėja, kad gerovės valstybės pagal tokį receptą nesukursime.
„Mokesčiai turi skatinti ekonominę raidą, kuri turi tarnauti socialinei raidai. Pas mus kalbant apie mokesčių sistemą tai neužtikrinta. Dažnai matome ekonominį augimą, aukštus pelnus, bet matome augančią nelygybę, skurdą, emigraciją“, – sako ekonomistas Boguslavas Gruževskis.
Verslininkų prašymai Lietuvoje prikurti dar daugiau mokestinių lengvatų ir išimčių, mokesčių higieną deklaruojančiai finansų ministrei atrodo keistai. Ji primena, kad vyriausybės planai yra priešingi –kuo daugiau lengvatų panaikinti.
„Ten daugiau prašymas naujų lengvatų, kai mes esame linkę peržiūrėti tas, kurios jau yra dabar ir paieškoti mokestinio neteisingumo. Esame įsipareigoję dėl socialinių garantijų, pensijų didinimo, atlyginimų didinimo. Biudžetą kažkas turi sunešti ir norime, kad mokesčiai būtų teisingiau sudaryti negu yra dabar“, – pasakoja finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Valdančiųjų atstovas Seime Mykolas Majauskas taip pat stebisi, kad verslo ryklių pasiūlymai dėl mokesčių apsiriboja reikalavimais sau nuolaidų.
„Vienas pagrindinių konfederacijos siūlymų yra padaryti taip, kad tie, kurie gauna per mėnesį 7 tūkst. eurų ir daugiau, mokėtų mažesnius mokesčius nei tie, kurie gauna 2 tūkst. eurų. Man toks požiūris labai nesolidus ir sunkiai suprantamas“, – teigia Seimo komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
Sulaukusi pirmųjų siūlymų iš verslininkų dėl mokesčių revizijos, vyriausybė ragina netylėti ir kitus socialinius partnerius. Finansų ministerija dar 20 dienų lauks pasiūlymų, o po mėnesio žada pradėti ir viešus debatus, kaip keis Lietuvoje mokesčius.
