Trijulė, kurią sudaro vokalistė Stina Wäppling ir prodiuseriai Tobias Jimsonas (Astma) bei Michelis Flygare (Rocwellis), sulaukė didžiulio festivalyje susirinkusių melomanų palaikymo. Pokalbio metu švedai prisipažins, kad tokių sutiktuvių Latvijoje, kurioje lankėsi pirmą kartą, jie nesitikėję.
„Atskridome iš muzikos festivalio „Longitude“, vykusio Dubline. Esame labai pavargę, tačiau laimingi. Prisipažinsiu, buvome labai nustebę, kad žmonės moka mūsų dainų žodžius, matėme laimingus jų veidus, kurie mums patiems suteikė daug energijos“, – švelniu balsu tarė grupės vokalistė Stina Wäppling. Nediduko ūgio švedė, pasipuošusi juoda nugarą apnuoginančia suknele, koncerte sulaukė daugybės vyriškosios lyties atstovų dėmesio. „Kai esi su šiais dviem vyrukais, jokie gerbėjai nemaišo“, – nusijuokė Stina, parodydama į mandagiai rankas tiesiančius Tobią ir Michelį. Aukštaūgiai grupės nariai, kelis kartus nesėkmingai pabandę ištarti lietuvišką vardą (dėl šios „nesėkmės“ jų veidus papuošė plati šypsena), patogiai klestelėjo ant baltos sofutės, akimis palydėdami visam pokalbiui už mūsų nugarų įsitaisiusį grupės vadybininką.
Ar aktyviai Europoje ir už Atlanto koncertuojanti grupė muzikos festivaliuose lankosi ir kaip klausytojai? „Ne, seniau važiuodavau, tačiau dabar muzikos festivalių vengiu“, – nusijuokė Michelis. „Žinoma, juk tau sukako keturiasdešimt, susipažinkite – jauniausias mūsų grupės narys“, – juoku prapliupo šalia sėdinti švedė. „Positivus“ festivalyje grojusi grupė neslėpė – kelionėse, nusidriekiančiose per visą žemės gaublį, patogumai jiems yra svarbūs. „Muzikos festivaliai vargina, o mes mėgstame gyventi viešbučiuose, gražiuose kambariuose, mėgautis skaniu maistu, lankytis restoranuose ar klubuose“, – sakė Michelis, jam pritarė ir Stina. „Mėgstame patogumus. Prisipažinsiu, tiesiog negalėčiau tris dienas gyventi palapinėje. Pastarąjį kartą joje miegojau, kai man buvo šešiolika. Ir tos trys dienos, praleistos viename muzikiniame festivalyje Švedijoje, buvo siaubingos. Nesuprantu, kaip tau pavyko tris dienas išgyventi palapinėje“, – klausiamai pažvelgusi į mane, šypsojosi švedė.
Pokalbio metu trijulė spinduliavo ne tik gera nuotaika, bet ir tarpusavio supratimu, – grupės nariai tiesiog pabaigdavo vieni kitų sakinius. NONONO nariai susipažino 2012 metų pavasarį bendro draugo iniciatyva. Grupės vyrukai susižavėjo Stinos, tuo metu studijavusios psichologiją Braitone, Didžiojoje Britanijoje, paliktais parodomaisiais įrašais, ir trijulė nedvejodama pradėjo dirbti kartu. „Norėjome išbandyti ką nors naujo, mesti sau iššūkius. Daugiau nei dešimtmetį dirbdami su hiphopo atlikėjais, pavargome“, – atviravo Tobias. Stinai, muzikos industrijoje atsidūrusiai dar septyniolikos, kai mergina pasirašė dainų kūrėjo sutartį su „Warner Brothers“, naujas muzikinis projektas taip pat buvo lyg gaivaus oro gurkšnis. „Rašydama dainas su skirtingais prodiuseriais ir jausdama didžiulį spaudimą, praradau mėgavimąsi tuo, ką darau. Nebenorėjau kurti dainų, tačiau Tobias ir Michelis man ir vėl grąžino kūrybinį džiaugsmą“, – prisipažino švedė.
Kodėl „elektropop“ muzikos trio nutarė pasirinkti kiek negatyvokai skambantį pavadinimą? „Būtent dėl vegetavimo būsenos muzikiniuose projektuose, iš kurių vyrukai norėjo pasitraukti, jie sugalvojo tokį pavadinimą. Manau, labai svarbu gyvenime tinkamu metu mokėti pasakyti „ne“ ir kartu priimti aktyvius sprendimus bei gyventi tokį gyvenimą, kokio nori. Grupės pavadinimas NONONO tapo ir mano pačios moto“, – tvirtino Stina.
„Šiuos mėnesius buvome beprotiškai užsiėmę, tad prieš atkeliaudami čia, į Latviją, pasiėmėme dviejų savaičių atostogas“, – pridūrė švedė. Pasiteiravus, ką grupės nariai mėgsta veikti laisvu nuo darbų laiku, susitikimams su atlikėjais įrengtoje palapinėje stojo tyla. „Buvome pamiršę, ką reiškia šie žodžiai. Kai turiu laisvo laiko, tiesiog išjungiu mobilųjį telefoną ir stengiuosi pailsėti“, – mąsliai atsakė Michelis. „O aš ilsėjausi savo name, pastatytame tiesiog miške. Kai turi tiek mažai laiko, pradedi džiaugtis mažais dalykais, pavyzdžiui, saulės spinduliais, ryte nušviečiančiais tavo veidą, miegu ar valgiu“, – šyptelėjo švedė. Per pokalbį tyliausias buvęs Tobias apie atostogas prabilo su džiaugsmo gaidele balse. „Su šeima keliavome į Graikiją. Jau seniai neturėjau tokių atostogų, buvo nuostabu. Jaučiuosi atsigavęs ir vėl pasirengęs darbui“, – tikino pašnekovas.
Ką trijulė, išleidusi debiutinį albumą „We Are Only What We Feel“ ir žiniasklaidoje jau ne kartą pavadinta „potencialiais hitų kūrėjais“, mano apie šią jiems lipdomą etiketę? „Malonu, kai profesionalūs leidiniai klijuoja tokius pavadinimus, tačiau kuriant muziką man svarbiausia atpažinti save dainoje. Jaučiuosi gerai, jeigu kas nors patiria tą patį jausmą, emociją, kurią siekiu perteikti kūriniu. Žinai kodėl? Tuomet jaučiuosi mažiau vieniša. Kūryboje man svarbiausia išsakyti emocijas taip, kad žmonės jas galėtų pasiimti, dalytis ir tokiu būdu susivienyti. Tai įgyvendinus apima nuostabus jausmas“, – pasakojo Stina.
Kas švedus įkvėpė sukurti minimalistinius populiariosios muzikos tonus, elektroninės muzikos skambesį, melancholiją ir džiaugsmą albume suderinančius kūrinius? „Mane įkvepia įvairiausių stilių muzika, tai, ką girdžiu aplinkui. („Ir šis triukšmas palapinėje?“ – pasiteirauju.) Taip, ir šis triukšmas žavi, – šyptelėjo Michelis. – Mes nieko nekopijuojame. Žinoma, kūrybą įkvepia ir nuotaika. Kai kūrėme „Pumpin Blood“, buvo vasara, atostogavome ir buvome labai laimingi. Tai ir perteikėme dainoje. Mūsų trijulę įkvepia labai skirtingi dalykai. Tu esi nuotaikų žmogus (rodo į Stiną), o aš stengiuosi perteikti įvairias nuotaikas, maišydamas įvairius skambesius.“
Baigdama pokalbį pasiteirauju, kada švedai pastarąjį kartą pritaikė grupės filosofiją ir kam nors ištarė „ne ne ne“? „Šį rytą, įkyriai skambėjusiam žadintuvui. Buvo labai sunku atsikelti“, – su šypsena veide tarė Tobias.
