„Be abejo, kai situacija tokia, visos kalbos, mintys bei dėmesys dažniausiai krypdavo į įvykius už aikštės ribų. Tačiau treniruočių procesas vyko įprastai. Aišku, kad psichologiškai lengva nebuvo, tačiau esame profesionalai, turėjome atlikti savo darbą“, – jau kiek atvėsus emocijoms po pergalės, sakė N.Stankevičius.
– Kiek ši situacija panaši, kiek skirtinga, lyginant su situacija praėjusiais metais?
– Praėjusiais metais su problemomis susidūrėme sezono gale, ir žinojome, kad vienaip ar kitaip sezoną pabaigsime, šį kartą tai tik 5-asis turas.
– Kaip futbolininkai reaguoja, kai tie nemalonūs dalykai tampa vieši? Turiu omeny tai, kad, veikiausiai, šimtai klausimų lengvumo ruoštis rungtynėms neprideda?
– Anksčiau ar vėliau tokie dalykai išeina į viešumą, todėl asmeniškai manęs tai nei nustebino, nei sutrikdė. Gavau klausimų ne vieną, tačiau atsakymas yra tik vienas – kol kas nežinau.
– Tai kaip vyksta tas pasiruošimas? Ar treniruotės metu pavyksta pašalines mintis nuvyti į šalį?
– Pasiruošimas vyko įprastai. Treniruotės metu mintis nukreipti ir susikoncentruoti būtent į treniruotę yra lengviau, nei tas mintis nukreipti kažkur kitur, kai esi vienas, tik su savo mintimis. Be abejo, prieš, po treniruočių pagrindinė pokalbių tema būdavo klubo likimas.
– Rungtynės su Panevėžiu. Kartais susidarydavo įspūdis, kad žaidėjai žaidžia taip, lyg tai būtų jų žaidimas paskutinį kartą gyvenime. Ką iš tikro jautėte, kol rezultatas buvo 0:0, kai praleidote įvartį ir kai supratote, kad nepaleisite šių rungtynių?
– Į rungtynes ir žengėme su mintimi, kad tai galimai paskutinis kartas, kai žaisime kartu, su Riterių marškinėliais. Nežinojome, ar tai paskutinės rungtynės, ar priešpaskutinės, nežinomybės buvo, ir yra be galo daug. Tikrai – šios rungtynės, kiekvienam jas žaidusiam, buvo ypatingos. Kai praleidome įvartį, per daug nesutrikome, manau, daugelis jautė, kad šiose rungtynėse atsitiesime. Tai padarėme ir šį kartą. O kai įmušėme ir trečią, ir menkiausios abejonės, kad nelaimėsime, visiems išsisklaidė.
– Šiemet tai pirma pergalė, įskaitant kontrolines rungtynes. Nelengva buvo psichologiškai pralaužti pergalės ledus?
– Taip, sunku, kai ilgą laiką nejauti pergalės skonio. Tačiau pagal žaidimą, turbūt daugelis sutiks, kad buvome nusipelnę daugiau. Įvairūs veiksniai lėmė, kad tos pergalės laukėme net iki 5-ojo turo, tačiau dabar, ledai jau pralaužti, ir dar vienos sieksime ateinančiose rungtynėse.
– Po rungtynių buvai išrinktas rungtynių MVP. Ar sutiksi su manim, kad šį kartą MVP buvo visa komanda?
– Tikrai taip, kiekvienas tose rungtynėse pasirodęs nusipelnė MVP vardo.
– Po dvikovos socialinėje erdvėje pasidalinai žinute, kad „Riteriai“ yra net ne komanda, o šeima. Gali paaiškinti tą jausmą, kurį norėjai ištransliuoti?
– Tokie sunkūs momentai komandą sustiprina. Ir labai. Vienas kitam padedame kaip galime ir kiek galime. Tiek psichologiškai, tiek netgi finansiškai. Kiekvienas tokius momentus išgyvename skirtingai, vieni reaguoja ramiau, kiti emocionaliau, todėl tikrai, tiems, kam yra sunkiau, padedame kiek galime. Ryšys, koks yra dabar, yra be galo stiprus. Kartu džiaugiamės, kartu liūdime – visiškai kaip šeimoje. Po rungtynių su „Panevėžiu“ ne vienas nesulaikė ašarų. Tai parodo, kad šis kolektyvas nėra pasiruošęs būti išardytas.
– Be abejo, nežinomybės labai daug, bet visus labiausiai dominantis klausimas: kas toliau?
– Toliau – Gargždai, „Banga“, Gargždų miesto stadionas, o mintyse – tik 3 taškai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
