M. Ressai ir jos buvusiam kolegai, Rusijos žurnalistui Dmitrijui Muratovui, kurie buvo apdovanoti Nobelio taikos premija, vis dar iškeltos trys bylos, įskaitant apeliacine tvarka apskųstą nuosprendį dėl kibernetinio šmeižto, kuris gali reikšti beveik septynerių metų laisvės atėmimo bausmę.
„Šiandien faktai laimėjo. Tiesa laimėjo“, – prie Manilos teismo salės žurnalistams sakė apsiašarojusi ir su neteisybe nesitaikstanti M. Ressa po to, kai teismas priėmė sprendimą dėl keturių vyriausybės kaltinimų, kad ji ir jos internetinės žiniasklaidos bendrovė „Rappler“ vengė mokėti mokesčius 2015 metais parduodant obligacijas užsienio investuotojams.
Mokesčių teismas pareiškė, kad prokurorams nepavyko įrodyti, jog M. Ressa ir „Rappler Holdings Corp.“ vengė mokėti pajamų mokesčius.
„Šie kaltinimai buvo politiškai motyvuoti, – trečiadienį teigė M. Ressa. – Mums pavyko įrodyti, kad „Rappler“ nevengia mokėti mokesčių.“
59 metų moteris kovoja su keliomis bylomis, kurios, anot žiniasklaidos gynėjų, buvo iškeltos dėl to, kad ji garsiai kritikavo buvusį prezidentą Rodrigo Duterte (Rodrigą Dutertę) ir jo karą su narkotikais, nusinešusį tūkstančius gyvybių.
2021 metais Nobelio premija M. Ressai ir D. Muratovui skirta už pastangas „saugoti žodžio laisvę“.
Paklausta, ką reiškia mokesčių teismo sprendimas, M. Ressa atsakė: „Viltį. Štai ką jis suteikia.“
„Nepalankus sprendimas turėtų toli siekiančių pasekmių tiek spaudai, tiek kapitalo rinkoms... Kartu su jumis mes ir toliau laikysimės #HoldTheLine“– paminint šūkį, simbolizuojantį jų kovą už spaudos laisvę, teigiama „Rappler“ pranešime.
Nepaisant teismo sprendimo, „Rappler“, kurią M. Ressa įkūrė 2012 metais, ateitis lieka neaiški.
Įmonė vis dar kovoja su Filipinų vertybinių popierių ir biržų komisijos įsakymu uždaryti bendrovę dėl „konstitucinių ir įstatymų nustatytų ribojimų draudžiančių užsieniečiams turėti masinio informavimo priemones“.
Šis naujienų portalas, kuris tebevykdo veiklą, kaltinamas tuo, kad leido užsieniečiams perimti savo svetainės kontrolę motininei kompanijai „Rappler Holdings“ išleidžiant „depozitoriumo kvitus“.
Pagal šalies konstituciją investuoti į žiniasklaidą gali tik filipiniečiai ar filipiniečių kontroliuojami juridiniai asmenys.
Problemos M. Ressai ir „Rappler“ prasidėjo 2016 metais, kai į valdžią atėjęs R. Duterte pradėjo karą su narkotikais, per kurį, kaip rodo oficialūs duomenys, policijos kovų su narkotikais operacijų metu žuvo daugiau kaip 6 200 žmonių.
Teisių gynimo grupių duomenimis, žuvo dešimtys tūkstančių žmonių.
„Rappler“ buvo viena iš vidaus ir užsienio žiniasklaidos priemonių, paskelbusių šokiruojančius žudynių vaizdus ir suabejojusių represijų teisiniu pagrindu.
Vietinis transliuotojas ABS-CBN, kuris taip pat kritikavo R. Dutertę, neteko nemokamo transliavimo licencijos, o M. Ressa ir „Rappler“ patyrė, kaip teigia spaudos laisvės gynėjai, daugybę baudžiamųjų kaltinimų, tyrimų ir internetinių atakų.
R. Duterte vyriausybė anksčiau tvirtino neturinti nieko bendra su jokiomis bylomis prieš M. Ressą.
