Trečiadienį (01.07) buvęs Norvegijos ministras pirmininkas pareiškė, kad Nobelio taikos premiją turėtų gauti Europos Sąjunga (ES), padėjusi po Šaltojo karo suvienyti žemyną, nors bloko galimybės gauti šį apdovanojimą euroskeptiškoje Norvegijoje gana kuklios.
"Mano manymu, buvusias karingas ir ramybę drumstusias jėgas ES pavertė taikdarėmis", - dienraštyje "Aftenposten" rašo opozicinės Darbo partijos narys Thorbjoernas Jaglandas (Torbjernas Jaglandas), pasiūlęs ES kandidatūrą Norvegijoje posėdžiaujančiam Nobelio premijos komitetui.
"2004 metai - tinkami įteikti taikos prizą ES", - teigia politikas, turėdamas omenyje gegužę planuojamą ES plėtrą, kai blokas išaugs nuo penkiolikos iki 25 narių ir į savo gretas priims ryčiau esančias šalis bei Viduržemio jūros salas Kiprą ir Maltą.
1996-1997 metais ministro primininko pareigas ėjusio Th. Jaglando, kuris šiuo metu parlamente vadovauja užsienio reikalų komitetui, pasiūlymas Norvegijoje vėl užgavo senas žaizdas - 1972 ir 1994 metais šalis balsavo prieš narystę ES.
ES priešininkai pasišaipė iš Th. Jaglando ir netgi Norvegijos Nobelio instituto direktoriaus Geiro Lundestado (Jeiro Lundestado). ES galimybėmis laimėti apdovanojimą abejojantys euroskeptikai atkreipė dėmesį, kad iš penkių narių sudarytas Nobelio komitetas, kurį skiria Norvegijos parlamentas, visuomet siekia bendro sutarimo.
"ES klausimas skaldo Norvegiją labiau nei bet kuris kitas, - teigė G. Lundestadas. - Šis žmonių susiskaldymas atsispindi ir tarp Norvegijos Nobelio komiteto narių".
Naftos turtinga Norvegija yra labiau pasiturinti už daugumą ES šalių, o nemaža dalis jos gyventojų baiminasi, kad narystė ES pakenks šalies, kuri iš Švedijos glėbio išsivadavo tik 1905 metais, nepriklausomybei. Anksčiau skirstydamas nominacijas Nobelio komitetas ES kandidatūrą atmesdavo.
Vasario 1 diena yra paskutinė data, iki kurios turi būti paskelbti kandidatai 2004 metų Nobelio taikos premijai gauti. 2003 metų prizas, kurio vertė siekia 1,4 mln. dolerių (apie 4 mln. litų), atiteko teisininkei iš Irano Shirin Ebadi (Širin Ebadi). Ji tapo pirmąja šį apdovanojimą laimėjusia musulmone. 1901 metais taikos premiją įsteigė švedų mokslininkas Alfredas Nobelis, išradęs dinamitą.
Narystės ES priešininkai Norvegijoje teigia, kad per laikotarpį po Antrojo pasaulinio karo blokas neužsitarnavo tokio apdovanojimo už taiką ir susitaikymą Europoje. Dienraščiui "Aftenposten" jie sakė, kad demokratija būtų suklestėjusi ir be ES, kaip tai įvyko Norvegijoje.
"Neįžvelgiu šiame pasiūlyme nė dalelės realizmo, - tvirtina prieš ES pasisakančios Centro partijos vadovė Aslaug Haga, priklausanti iš trijų partijų sudarytai valdančiajai koalicijai. - Būtų visiškai netinkama Nobelio taikos premiją skirti ES".
Į dabartinį Norvegijos Nobelio komitetą du narius delegavo politinės partijos, griežtai nepritariančios šalies narystei ES, dar du - narystę ES remiančios politinės jėgos, tarp kurių yra ir Th. Jaglando Darbo partija. Vieną komiteto narį paskyrė kraštutinių dešiniųjų partija, kuri šiuo klausimu laikosi neutralios pozicijos.
"Reuters"-BNS
