Pasak Broniaus Markausko, E. Bėrontas sėkmingai įgyvendino jam ir agentūrai keltus tikslus, tačiau ministras pripažino, kad jei NMA vadovui būtų pareikšti įtarimai, jis turėtų iš karto atsistatydinti.
„Taip, paskyriau naujai kadencijai. Turėjome pakankamai ilgą pokalbį, įvertinome padarytus darbus ir turiu pasakyti, kad tikrai visi rodikliai ir tikslai, kurie buvo keliami, yra pasiekti – tiek Nacionalinei mokėjimų agentūrai, tiek pačiam vadovui. Buvo toks uždavinys kaip naujų platformų kūrimas, tai yra robotų įdiegimas, kaip ES lėšų įsisavinimas, kalbant tiek apie tiesiogines išmokas, tiek ir apie struktūrinę paramą (...) NMA pakankamai gerai vertinama tiek europiniu mastu, pakankamai didelis palaikymas socialinių partnerių“, – BNS tvirtino B. Markauskas.
Ministro teigimu, naujas konkursas į NMA vadovo pareigas nebuvo skelbtas ir dėl to, kad nenorėta stabdyti projektų, įskaitant ir agentūros pertvarkos.
Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) šiuo metu atlieka ikiteisminį tyrimą dėl beveik 4 mln. eurų ES lėšų iššvaistymo. FNTT atstovė spaudai Rūta Andriuškaitė BNS patvirtino, jog šiame tyrime kaip specialusis liudytojas apklaustas E. Bėrontas, tačiau daugiau informacijos suteikti negalėjo.
Naujienų portalas 15min.lt rašo, jog kaip specialieji liudytojai šiame tyrime apklausti dar trys NMA darbuotojai, jie iki šiol dirba agentūroje. Kartu su buvusiu NMA vadovu Sauliumi Silicku, specialiojo liudytojo statusą šiame tyrime turi 12 asmenų.
FNTT prieš metus atliko kratas už Europos Sąjungos paramos skirstymą atsakingoje NMA. Tada B. Markauskas tvirtino, jog teisėsauga tyrė vieno buvusių tarnybos vadovų – S. Siliciko – administruotus projektus.
R. Andriuškaitė BNS penktadienį nekomentavo, ar šios kratos susijusios su ES lėšų iššvaistymo tyrimu.
B. Markauskas teigė, jog su E. Bėrontu kalbėjo apie FNTT tyrimą.
„Daug apie tai kalbėjome. Šiandien tikrai nėra pareikšti įtarimai vadovui (...) Mes kreipėmės į prokuratūrą, susipažinome su medžiaga, kiek mums buvo pateikta, tai šiandien kaip ir nėra tokio matymo, kad tas galėtų įvykti (pareikšti įtarimai – BNS) (...) Aš, aišku, vadovui pasakiau, kad jeigu būtų perkvalifikuota ir pareikšti įtarimai, tai su ta diena būtų atleistas. Turbūt ir vadovas pats įsitikinęs, kad tai netrukdys, manau, kad ir pats vadovas turėtų prisiimti atsakomybę“, – kalbėjo B. Markauskas.
Ministro teigimu, jeigu E. Bėrontui būtų pareikšti įtarimai, jis būtų atleistas.
Ministras neturi naujos informacijos apie „Pieno LT“ tyrimą
Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) kartu su FNTT šiuo metu tiria, ar žemės ūkio kooperatyvas „Pienas LT“ teisėtai panaudojo beveik 19 mln. eurų ES paramos. Didžioji dalis paramos kooperatyvui buvo suteikta 2010 metais, o papildoma 4 mln. eurų parama – 2016 metais, kai agentūrai jau vadovavo E. Bėrontas.
B. Markauskas prieš tapdamas ministru buvo kooperatyvo valdybos nariu ir, pasak žiniasklaidos, dar buvo jo pajininkas. Registrų centro duomenimis, šiuo metu kooperatyvo pajininkė yra B. Markausko mama Sofija Markauskienė.
B. Markauskas teigė, kad būdamas ministru, nepriėmė su „Pienas LT“ susijusių sprendimų.
„Kiek prisimenu ir kiek žinau, kad neteko“, – teigė B. Markauskas.
Pasak jo, šiuo metu laukiama tyrimo rezultatų, kokios nors išankstinės informacijos jis teigė neturintis.
„OLAF tyrimas, taip, susijęs (su kooperatyvo „Pienas LT“ panaudota ES parama – BNS), o FNTT – aš nežinau, turbūt dalyvavo tiktai kaip informacijos teikėja. Kiek žinau, FNTT to atskirai neatlieka“, – kalbėjo ministras.
Buvęs Vilniaus savivaldybės Viešųjų pirkimų skyriaus vadovas E. Bėrontas NMA vadovu tapo 2014 metų pradžioje, laimėjęs konkursą. Tuo metu žiniasklaida rašė, jog konkursas vyko neskaidriai – jo sąlygos buvo suformuluotos per siaurai.
E. Bėrontas pakeitė iš NMA direktoriaus pareigų 2013 metų spalį pasitraukusį Saulių Silicką, kuris NMA vadovavo nuo 2005 metų.
NMA nuostatos nurodo, kad direktorių skiria ir atleidžia žemės ūkio ministras, o vienas žmogus vadovauti NMA gali tik dvi kadencijas iš eilės.
