Šeduvos aludėje Audronė – nuolatinė klientė. Moteris sako dabar užsukusi atsipūsti tarp žemės ūkio darbų.
„Šiandien trečias, o šiaip pusantrinis eina. Šiaip aš išgeriu po 5 litrus. Kiekvieną dieną, bet nuo ryto iki vakaro nesėdžiu, nueinu padirbu ir vėl einu, ir vėl ateinu“, – sako šeduvietė Audronė.
Šalia Audronei kompaniją palaiko senjoras Danius. Taip pat prisipažįsta užsukantis kone kasdien.
„Užeinu alaus, ką negaliu užeit? Pensininkas esu, ateinu atsigerti“, – kalba šeduvietis Danius.
Nepaisant alkoholio reklamos draudimų ir prekybos laiko ribojimo, alkoholį vartoja vis daugiau lietuvių – rodo naujausias Vilniaus universiteto tyrimas. Visgi mokslininkus guodžia bent tai, kad lietuviai gerti ėmė saikingiau, rečiau nusigeria iki žemės graibymo.
Vis dažniau lietuviai aiškina taurelę išlenkiantys dėl pramogos, kad pasimėgautų skoniu ir linksmiau atšvęstų. Negatyvius gėrimo motyvus, kaip stresas, vidinė tuštuma, dažniau įvardija girtaujantys asmenys:
„Alaus nusiperku, pats skaniausias gėrimas pasauly. Degtinės išvis nenaudoju. O alus pats skaniausias gėrimas pasauly.“
„Man atrodo, dar daugiau geria.“
„Taškai yra, kur naktį visą dirba, cigaretės, alus stiprus, šnapsas, liuobia kaip turi būti.“
„Pinigų nėra, geria iš nevilties.“
Prekybininkai pasakoja, kad lietuviai vis daugiau dėmesio skiria gėrimų skoniui ir kokybei, o ne žemai kainai.
„Lietuviai perka brangesnius gėrimus, kurie derinami prie maisto, vakarienės. Šampanas augo 45 proc., raudoni vynai, bordo 40 proc., primitivo 30 proc. augo ir stiprieji gėrimai, skirti kokteiliams“, – tvirtina „Iki“ atstovė Vaida Budrienė.
„Šiemet alkoholio pardavimai sumažėjo 8 proc. labiausiai sumažėjo spirituoto vyno pardavimai – 40 proc., nespirituoto raudono vyno tik 15 proc. Alaus, degtinės pardavimai sumažėjo 10 proc“, – kalba „Maxima“ atstovė Rima Aukštuolytė.
Mažėjant alkoholio pardavimams parduotuvėse, tyrėjams kelia nerimą tai, kad lietuviai pastaruoju metu prisipažįsta vis daugiau perkantys pilstuko ir naminės degtinės.
„Didelis prieaugis naminės ir pilstuko yra matomas. Vartoja jį tik girtaujantys asmenys. Jei pažiūrėtume muitinės, policijos pranešimus, jie susidūrė, kad kiekis nelegalaus alkoholio buvo labai smarkiai išaugęs“, – teigia Vilniaus universiteto docentas Algirdas Bartkus.
Didėjantis pilstuko ir naminės vartojimas, anot verslo atstovų, rodo, kad valdžia perlenkia lazdą didindama alkoholiui mokesčius.
„Kalbant apie akcizų politiką, jie nuolat auga, vartotojas keičia savo preferencijas pagal gėrimų prieinamumą. Matydami ėjimą į šešėlį, galime daryti išvadą, kad su akcizais perspausta lazda“, – tikina verslo konfederacijos vadovė Ineta Rizgelė.
Visgi narkotikų ir alkoholio departamento pareigūnai nesutinka švelninti alkoholio prekybos ribojimų ir mažinti mokesčių.
„Lietuvoje daugiau nei 24 proc. mirčių susijusios su alkoholio vartojimu. Europinis vidurkis – 10, proc. Priemonės, kurios taikomos, turi būti tęsiamos“, – tikina Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovė Brigita Rašimaitė.
O ir džiaugtis mažėjančiu alkoholio vartojimu Lietuvoje alkoholio kontrolieriai nelinkę. Jiems didžiulį nerimą kelia tai, jog vis didesnė dalis lietuvių, ir ypač jaunimas, nors ir mažiau ima gerti, vis labiau įninka į narkotikus.