Nidoje stovintis eilinis suoliukas, šiukšliadėžė bei kelio ženklai tapo gamtos meno kūriniais. Po kurortą išėjusi pasivaikščioti užsieniečių pora sakė, kad nieko panašaus pasaulyje nėra regėję.
„Manau gražu, nuostabu. Mes dažniausiai čia ir atvykstame ne sezono metu, tačiau tokį reiškinį matome pirmą kartą“, – kalbėjo užsieniečiai.
Ir iš tiesų, tokiam išskirtiniam grožiui reikia ir išskirtinių gamtos sąlygų.
„Nidiškiai pasakoja, kad šis reiškinys yra labai retas. Jam susidaryti turi būti idealios gamtos sąlygos – pūsti rytų vėjas ir laikytis minusinė oro temperatūra. Kad vanduo patekęs ant suoliuko ar kitų objektų iš karto užšaltų. Tad, patikėkit, šalta yra nežmoniškai“, – aiškino TV3 žinių žurnalistas Vitalijus Čiapas.
Šis reiškinys nuo seno vadinamas apskardu. Nuolat drėkinami objektai pašalus apsitraukia tarsi plėvele, kurią protėviai galėjo vadinti tiesiog skarda, tad gal taip ir gimė žodis apskardas, svarsto specialistai.
„Turim tam tikrą medžiagą, o ji aplimpa, ji būna padengta ledo sluoksniu. Tai tas pats – ji kieta medžiaga, tarsi koks apsaugos sluoksnis. Tai apskardinimas yra kaip apsauga“, – teigė Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.
Nors reiškinys ir retas, tačiau pasitaiko. Vienas tokių buvo ir prieš kelis metus, todėl nidiškiai jau svarsto pakrantėje įrengti specialius objektus, kuriuos padengęs apskardas sukurtų dar unikalesnius stebuklus akims.
„Reikėtų su menininkais pasišnekėti. Gal kokio ažūro, kas galėtų visas aplipti varvekliais. Tikrai labai gera būtų mintis“, – sakė A. Feser.
O kol kas nidiškiai žada pagerinti estetinį išskirtinio reiškinio vaizdą.
„Būtų gerai, kad čia tos šiukšlių dėžės nebūtų. Šiaip ji reikalinga, bet kaip meno skulptūra ji biški gadina reikalą“, – kalbėjo direktorė.
Kaip netikėtai pasirodo, taip apskardas ir išnyksta. Jei pasikeis vėjas ir kiek atšlis, stebuklas baigsis. Suoliukas, šiukšliadėžė, akmenys bei kelio ženklai vėl atvirs į kiekvieno akiai įprastus.
Gamtos vaizdinius galite išvysti reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
