Kaip antradienį pranešė Neringos savivaldybė, Nidos senojo švyturio, dar vadinamo Raudonuoju Kristupu, pamatų vietos paieškos ant Urbo kalno prasidėjo pirmadienį ir tęsis kelias ateinančias dienas.
Anot archeologų, pirmąją žvalgymų dieną rasta segė retai randama Kuršių nerijoje, ji labiau būdinga žemyninei Lietuvos daliai.
„Segė rasta iš permaišyto sluoksnio ir jau praradusi archeologinę pradinę vertę, tačiau radinys netikėtas“, – pranešime sakė archeologas Justinas Račas.
Pasak jų, taip pat aptiktos gerai išsilaikiusios senojo švyturio Fresnelio lęšio sistemos detalės, lietos iš bronzos, daug pabirusių Fresnelio lęšio šukių, kiti senojo švyturio fragmentai.
Archeologinių žvalgymų rezultatai bus pristatyti penktadienį ir šeštadienį vyksiančių renginių metu, teigia savivaldybė.
Archeologiniai kasinėjimai vykdomi minint senojo švyturio 150 metų jubiliejų, manoma, kad iki šių dienų galėjo išlikti ir į 10 metrų gylį įmūryti senojo švyturio pamatai.
Žvalgymai remiasi 2017 metais atliktų tyrimų duomenimis.
Tuomet georodaru buvo išžvalgytas 1200 kv. metrų plotas – vienintelė taisyklingos stačiakampio formos anomalija pastebėta visiškai greta esamo švyturio, rytinėje žvalgytos teritorijos dalyje.
Gauti duomenys buvo perdengti su istoriniais 1910 ir 1946 metų žemėlapiais.
Anot savivaldybės, vienintelis būdas patvirtinti georadaro pagalba atliktų tyrimų rezultatus – realūs archeologinių žvalgymų darbai atkasant ieškomo objekto fragmentus.
Senasis Nidos švyturys Prūsijos karaliaus potvarkiu ant Urbo kalno pastatytas 1873 metais.
Aštuonbriaunis raudonų keraminių plytų mūro sienų švyturys buvo 23 metrų aukščio ir veikė iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
1944-ųjų rudenį – 1945-ųjų sausį besitraukiantys vokiečių kariai Nidos švyturį susprogdino. Karui pasibaigus, senojo švyturio vietoje buvo pastatytas laikinas medinis bokštelis su žibintu, o 1953-iaisiais, po porą metų užtrukusių paruošiamųjų ir statybos darbų, įžiebtas naujasis 29 metrų aukščio (beveik 80 metrų virš jūros lygio) Nidos švyturys.