Kai Vilniaus „Žalgiris“ prieš kelis mėnesius pristatė savo naujoką D. NGogą, būrys futbolo gerbėjų sukluso – atrodo, kažkur matytas žaidėjas.
Retai į Lietuvą atvyksta žaisti futbolininkai, kurių pavardes stadione kadaise skandavo 55 tūkstančiai sirgalių. Retai atvyksta ir tokie, su kuriais konsolių mėgėjai kadaise mušdavo įvarčius „FIFA“ žaidime.
„Žalgiriui“ pavyko prisivilioti turbūt patį žymiausią futbolininką, kuris žaidė ar žaidžia Lietuvoje per paskutinius dešimt metų.
Puolėjo D. NGogo karjera – įvairiaspalvė. Nuo akademijų Prancūzijoje iki geriausių metų Anglijoje, nuo grįžimo į gimtinę iki, galų gale, Vilniuje įrengto „Sportimos“ maniežo.
Davidas atstovavo visoms Prancūzijos jaunimo rinktinėms nuo pat 16 iki 21 metų. Vis dėlto, pagrindinio ir aukščiausio laiptelio – nacionalinės vyrų komandos – jam pasiekti nepavyko.
Kamerūniečio tėvo ir prancūzės mamos šeimoje gimęs futbolininkas išmaišė devynis skirtingus klubus ir miestus. „Žalgiris“ ir Vilnius – devintasis.
Kai tv3.lt žurnalistas atvyko į „Žalgirio“ treniruotę pakalbinti futbolininką, ji jau ėjo link pabaigos. D. NGogas tikrai žinojo, kad po treniruotės jo lauks lietuvis žurnalistas ir interviu anglų kalba.
Vyriausiasis „Žalgirio“ treneris pranešė apie užsiėmimo pabaigą ir visi, absoliučiai visi Vilniaus klubo žaidėjai patraukė dušų link. Tik ne D. NGogas.
Keli sostinės komandos futbolininkai jau buvo spėję nusiprausti ir patraukė stadiono išėjimo link, bet D. NGogas vis dar buvo aikštėje. Jis dar bent 15-20 minučių treniravosi mušti 11 metrų baudinius į tuščius vartus.
31-erių žaidėjas, kadaise atstovavęs „Liverpool“ klubui, „Sportimos“ manieže treniruojasi vienas prieš vartus. Keistokas vaizdas. Vis dėlto, po kurio laiko jis pats priėjo prie žurnalisto ir pasiteiravo, ar būtent jo čia yra laukiama. Interviu galiausiai įvyko.
Kaip kalbėdamas su tv3.lt juokavo D. NGogas, sunku prisiminti šaltesnį miestą nei Vilnius, kuriame teko kada nors žaisti. Tiesa, ilgai juokai nesitęsė – viso pokalbio metu nuo futbolininko sklido tas malonus tikro profesionalo, žinančio, ką sakyti, jausmas.
Geriausiai D. NGogas žinomas dėl savo įvarčio į „Manchester United“ klubo vartus 2009 metais. Kartu dar kartą pažiūrėjome sulėtintą įvarčio vaizdo pakartojimą. Pats futbolininkas papasakojo, ką jis tuo metu jautė ir matė.
Plačiau – interviu.
Davidai, komandos draugai jau išėjo namo, o tu dar su sportbačiais... Taip veikia profesionalas?
Tiesiog likau pasitreniruoti baudinius. Dažnai taip darau – lieki tu, kamuolys, ir vartai. Tada geriausiai susikoncentruoji. Manau, kad taip, profesionalas turi dirbti labai daug, bet šiuo atveju kiekvienas pasirenka, kaip tą darbą išpildyti, kiekvienas pats žino, ko nori iš savęs.
Galbūt tie baudiniai – tarsi žinutė treneriui, kad leistų tau juos mušti?
Galbūt ir taip, kodėl gi ne? (juokiasi). Tikrai galėčiau sumušti visus „Žalgirio“ baudinius šį sezoną. Žiūrėsime.
Davidai, kelintas tau pačiam tai interviu gyvenime? Turbūt turėjai bent 100?
Tikrai neskaičiuoju ir nežinau, bet taip, interviu žanrą pažįstu. Lietuvoje tai antras interviu, bet jų būna kiekvienoje šalyje. Man tikrai nesunku kažką papasakoti, svarbu, kad būtų įdomu.
A lygoje jau pirmose rungtynėse pelnei įvartį. Kiek svarbu „atsidaryti“ kuo anksčiau?
Visi futbolininkai nori to paties – kai atvyksti į naują komandą, nori kuo greičiau perprasti schemas, įsitraukti į kolektyvą ir žinoti, ką čia gali nuveikti. Tai nebūtinai turi būti įvartis, svarbiausia, kad jaustum, jog darai gerą darbą. Pelniau įvartį pirmose rungtynėse – gerai. Bet svarbiausia, kad laimėjome kaip komanda.
Su komanda jau susipažinai. O su pačiu Vilniumi, spėjai?
Taip, buvau nuvykęs į senamiestį. Mažas ir labai gražus. Tiesa, jei reiktų įvardyti, nežinau, ar esu žaidęs šaltesniame mieste. Galbūt vasaros pas jus šiltesnės, nes kol kas ką tikrai pajaučiau, tai šaltuką. Bendrai tai žalias miestas, turite daug augalijos ir vietos, nedideli atstumai. Man patinka.
Ką būtinai padarai atvykęs į naują komandą naujame mieste?
Nuoširdžiai – nelabai ką. Visuomet išeinu pasivaikščioti, mėgstu vaikščioti. Bet kažkokių specifinių veiklų ar tikslų čia neturiu, maisto viso taip pat nepuolu ragauti. Daug laiko praleidžiu savo bute, o dar daugiau – treniruotėse.
Vilnius neturi normalaus stadiono. Koks jausmas žaisti ant dirbtinės dangos?
Geras klausimas. kažkaip tik dabar supratau, kad tikrai, juk žaidžiame ant netikros žolės (šypsosi). Iki šiol nebuvau susimąstęs, reiškia, bėda nedidelė. Akademijose, kai buvau paauglys, tik tokiose aikštėse ir žaisdavome.
Tavo geriausias karjeros epizodas. Įvartis į „Man Utd“ vartus. Pažiūrėkime dar kartą ir papasakok, koks tai jausmas...
Visų pirma, tai malonu šitą vaizdą matyti. Visų antra, tai viskas labai paprasta – štai, čia aš bėgu, gaunu perdavimą... Pakeliu akis, pamatau, kad prieš mane pats E. Van Der Saras. Žinote ką? Pamatęs jį supratau, kad netrukus jį įveiksiu. Štai, čia pasivarau kamuolį į šoną ir... Kamuolys tinkle.
Kamuolys tinkle, o tu – visiškame sirgalių šėlsme. Ką tokiu momentu mato futbolininkas?
Mato, kad padarė kažką labai gero, kas patiko labai daug žmonių. Tikrai rungtynių metu neapsakomai svarbus yra palaikymas. Konkrečių žmonių tikrai nepastebi, bet kai jauti tą visą armiją už tavo nugaros, tai jausmas pasakiškas.
Turiu įspėti – Lietuvoje futbolą gyvai žiūri labai mažai žmonių...
Tikrai? Pasirodė, kad visai daug į pirmas rungtynes atėjo. Gal dėl to, kad pirmos. Bet sirgaliai visada sportininkui yra svarbiausi, juk mes dėl jų žaidžiame.
Ar buvo akimirkų, kai pasijautei tikra futbolo žvaigžde?
Ne, įtariu, jums irgi nebuvo akimirkų, kai pasijutote žvaigžde žurnalistikoje. Tiesa? Juk tiek jūs, tiek aš, dirbame savo darbus. Tai mūsų darbai. Žvaigždžių čia nėra, nematau, kur galėtų būti. Beje, aš labai stipriai buvau auklėjamas tėvų – nuo mažų dienų žinau, kad mes visi esame tokie patys.
Puolėjas turi būti savanaudis?
Vienas bruožų, taip. Bet kaip jau ir minėjau, man žymiai svarbiau, kad sektųsi komandai. Ar atliksiu perdavimą, ar įmušiu pats, tikrai jokio skirtumo.
Turi savo specialų įvarčio šventimo būdą?
Anksčiau galvodavau, kad tikrai turėsiu. Žinote, įmuši įvartį ir tos emocijos užvaldo gana stipriai. Sunku prisiminti, ką buvai suplanavęs. Bėgant laikui supratau, kad specialūs šventimai – ne man.
„Liverpool“ komandoje debiutavai pakeisdamas Fernando Torresą. Ką tada sau pasakė 19-metis Davidas?
Kad tai mano šansas.
Ar turi kokių patarimų „Žalgirio“ komandai, kad sezonas būtų geras?
Reikia labai norėti dirbti. Kuo anksčiau vieni kitus pajausime, tuo anksčiau pradėsime laimėti. Reikia dirbti ir stengtis ne tik už save, bet ir už kitą. Tinginiavimui vietos futbole nėra.
Šiandien treniruotės baigėsi. Ką po jų veikia profesionalai?
Keliauja namo ir būna namie (šypsosi). Filmą žiūri, arba bendrauja su artimaisiais telefonu. Gal išeisiu dar kartą pasivaikščioti, bet, kaip jau sakiau, šalta.
