Visa tai prasidėjo labai seniai, prieš 9 metus. Buvau visai žalia 15 metų mergiotė. Pakeičiau mokyklą, todėl kaip naujokė sulaukiau didelio besimokančiųjų dėmesio. Neslėpsiu, dėl didelio dėmesio buvau šiek tiek ,,pasikėlusi“, turėjau daug draugų ir draugių, vakarais mano laiptinė prisipildydavo jaunimo, nes visi ateidavo kviesti su jais išeiti pasivaikščioti.
Visoje šioje grupelėje žmonių buvo du vaikinukai, kurie man labai patiko. Aplink juos praktiška ir sukosi visas mano elgesys, faktiškai vyko ,,uodegos vizginimas“ tik aplink juos. Gaudavau daug dėmesio ir iš tų vaikinų, bet kažkodėl neskubėjau nieko iš jų išsirinki, man, galima sakyti, patiko tas žaidimas. Buvo dar vienas vaikinas kompanijoje, kurį aš vertinau labiau už visus, nes jis buvo tikru draugu. Su juo buvo galima pasikalbėti, pasitarti, galima buvo daryt bet ką.
Dažnai su draugėmis eidavome pasivaikščioti ir jis eidavo kartu, su merginomis: ką nors veikdavome ir jis taip pat būdavo su mumis. Jo būvimas šalia buvo kažkoks natūralus, savaime suprantamas, mielas. Kartą nusprendžiau, kad jau gal laikas apsispręsti tarp mano dviejų simpatijų ir išsirikti vieną iš jų, todėl, turbūt kaip ir kiekviena mergina, nusprendžiau pasitarti su draugėmis.
Paklausiau savo draugių: ,, Klausykit, o kas jums iš mūsų kompanijos bernų patinka?“ Tikėjausi, kad jos išvardins kažką iš tų ,, populiariųjų“ vaikinų, bet dideliai mano nuostabai jos abi pasakė, kad labai norėtu draugauti su tuo mūsų draugu, tačiau jis susidomėjęs tik manimi. Iš nuostabos vos nenugriuvau vietoje. Negalėjau patikėti, kad žmogus, nuolat būnantis šalia, su kuriuo aš kalbėjau ir bendravau artimiausiai ir atviriausiai nei su visais yra manimi susižavėjęs. Negalėjau patikėti, kad tai toks vaikinas, juk aš visada svajojau ir laukiau kažkokio kitokio, galbūt ,, kieto“, stipraus, drąsaus ir kažkiek chuliganiško. O čia - mielas vaikinas, kurį aš vertinu kaip savo draugą ir tiek. Na jau ne, reikės jam kažkaip paaiškinti, kad nieko iš manęs nesitikėtų. Nemalonu, bet reikia tai ko greičiau pabaigti.
Mano galvoje vis sukosi mintis kaip gi čia gražiau pasakyti apie tai, jog žinau apie jo simpatiją man, bet nepritariu tam ir nenoriu suteikti klaidingų vilčių. Vis žiūriu į jį iš šalies ir pradedu pastebėti, kaip gražiai garbanojasi jo plaukai, kaip grakščiai juda jo stiprios rankos, kaip šauniai jis žaidžia futbolą. Koks jis protingas bei sumanus! Nejaugi aš į jį pradedu žvelgti kitomis akimis? Nejaugi pradedu pastebėt ta, ką jau seniai pastebėjo mano draugės susižavėdamos juo? Keista, bet malonu.
Taigi, mūsų santykiai pradėjo rutuliotis lėtai ir atsargiai. Iš pradžių vaikščiodavome susikibę rankutėmis, vėliau nedrąsiai pasibučiavome. Kuo ilgiau mes bendravome, tuo daugiau bendro mus siejo. Be jokių nesklandumų ir pykčių draugavome 7 metus. Visi draugai stebėjosi, kaip mums tai pavyksta. Manau tai meilė, ne ta meilė, kuri ateina iš pirmo žvilgsnio, o ta meilė, kuri ateina palaipsniui, kai pažįsti kiekvieną to žmogaus ląstelę, kai žinai kiekvieną jo mintį ir galį nuspėti visus jo poelgius.
Štai kokia ta mano jaunatviška meilės istorija. Beje, per 7 mūsų draugystės metines buvau pakviesta į kavinę atšvęsti. Sėdėjome jaukioje Vilniaus kavinukėje, gėrėme šampaną, jis išėjo parūkyti. Žiūriu, jis grįžta su didžiausia puokšte rožių. Tokių nuostabių rožių dar nebuvau mačiusi!
Klaupiasi ant dešiniojo kelio ir ištęsia man žiedą. Netekau žado. Kavinės lankytojai pradėjo ploti. Išraudau kaip pomidoras. Didžiulė laimės ir sumišimo banga mane užplūdo. Nežinojau kaip pasielgti, juk apie vestuves aš dar net nesvajojau, juk gerai taip kaip yra. Mačiau sumišimą jo akyse, vėliau jis prisipažino, kad aš taip ilgai galvojau, jog jis išsigando, jog žiedo nepriimsiu. Bet visgi aš sutikau! Ir tai buvo pats teisingiausias žingsnis mano gyvenime. Abejų tėvai šokinėjo iš laimės kai pranešėme, kad tuoksimės. Draugai taip pat labai palaikė, nes visi nuolat sakydavo, kad mes kažkokia išskirtinė pora - pernelyg gerai vienas kitą suprantame.
Dabar mūsų šeimyninė laimė trunka jau daugiau nei 3 metus ir tikiuosi , kad graži ne tik šios istorijos pradžia, bet ir tęsinys bei kulminacija. Su nekantrumu laukiu nesulaukiu kiekvienos naujos dienos šalia jo...
P.S. Labai tikiuosi, kad mūsų meilė netrukus duos ir vaisių.
Julija
Atsiųsk ir savo meilės istoriją bei laimėk „New Yorker“ 500 Lt čekį!
