Jei iš tiesų toks scenarijus sukasi Lietuvos politinio gyvenimo režisierių galvose - viskas aišku ir gal būt neblogai. Tačiau, jei toks scenarijaus neplanuojamas, o puikiai dirbantis ministras metamas iš darbo dėl politinių ar asmeninių kaprizų, tai jau blogai.
Būtų suprantama, jei Neverovičius būtų atleistas dėl prastai vykdomo (ar visai nevykdomo) Ignalinos atominės elektrinės projekto, dėl elektros jungties su Švedija ar dujų jungties su Lenkija prasto plėtojimo ar dėl kitų priekaištų, susijusių su jo tiesiogine darbine veikla. Tačiau Neverovičiui kaip ministrui priekaištų neturi niekas, bent jau nieko negirdėti nei iš premjero, nei iš seimo pirmininkės, nei iš prezidentės. Priešingai - visi juo pasitiki, viešai deklaruoja šį pasitikėjimą ir giria kaip gerą vadybininką. Tai kodėl jį reikia išmesti ir priimti blogesnį?
Beje, paprastų piliečių tarpe jis (p. Neverovičius) taip pat turi nemažą palaikymą. Gal ne tiek kaip ministras, bet kaip padorus žmogus - vykdantis valią tų, kurie delegavo jį į šį postą ir neišduoda jų dėl galimybės šiame poste pabūti ilgiau.
Jei lenkų rinkimų akcijos deleguota viceministrė R. Cytacka ar jos šeimos atstovai nusižengė galiojantiems Lietuvos Respublikos teisės aktams, tai ir turėtų atsakyti pagal tuos pačius galiojančius teisės aktus. Tačiau, "pritempti" teisės aktų prie jos nusižengimų nederėtų ir tuo labiau nederėtų dėl jos atleisti gerai dirbančio ministro.
Dėl tokių politinių kaprizų nukentės ne lenkų rinkimų akcija, ji atvirkščiai - konsoliduos savo rinkėjus artėjantiems savivaldos rinkimams. Gali nukentėti mūsų šalies ūkis, praradęs vieną iš gerai dirbančių ministrų. Taip pat gali nukentėti lietuvių ir lenkų geri santykiai tiek šalies viduje, tiek išorėje, nes per jėgą mes nepriversime mylėti lietuvių ir Lietuvos net, jei ir laiku bus iškabinamos valstybinės vėliavos ir nukabinti visi lenkiški užrašai prie kiekvieno Lietuvos lenko namo.
Tačiau, jei ministro paaukojimas, lenkų rinkiminės akcijos palaikymo atsisakymas yra nuoseklios mūsų valstybės politinės strategijos sudedamoji dalis, tuomet rizikuoti gal ir buvo verta - vardan tos Lietuvos.
Dr.Gintautas Labanauskas
