Šią savaitę Seimo opozicija planuoja paskelbti interpeliacijos pareiškimą aplinkos ministrui Gediminui Kazlauskui. Nepasitikėjimo priežastis – absoliutus ministro neveiklumas.
„Interpeliacijai visos opozicinės partijos preliminariai pritarė. Savaitės pradžioje bus visų Seimo opozicijos frakcijų vadovų pasitarimas ir, manau, tam neatsiras jokių kliūčių", – “Respublikai" sakė Seimo opozicijos lyderis socialdemokratas Algirdas Butkevičius.
Parlamentaro teigimu, politikams nerimą kelia užstrigęs ES lėšų panaudojimas, senų gyvenamųjų pastatų renovacija, atliekų tvarkymas: „Kur pirštu dursi – visur skylės".
Ministro G.Kazlausko neveiklumą, A.Butkevičiaus teigimu, įrodo ir paprasčiausias faktas, kad Aplinkos ministerijai reikėjo net dviejų savaičių atsiųsti statistinius duomenis apie ES lėšomis finansuojamus projektus.
Ministras prezidentės neišgirdo
Dar rugsėjo pradžioje aplinkos ministras G.Kazlauskas buvo iškviestas į Prezidentūrą pasiaiškinti dėl niekaip iš vietos nepajudinamų įvairių projektų. Prezidentei Daliai Grybauskaitei bene labiausiai užkliuvo atliekų tvarkymas: atliekų sektoriaus infrastruktūros plėtimas smarkiai atsilieka nuo įsipareigojimų ES. O tai gresia baudomis Lietuvai ateityje – vienkartinė tokia bauda siekia 1,88 mln. litų.
„Ministro veikla per tuos dvejus metus demonstruoja absoliutų neveiklumą", – tokiais prezidentės atstovo žodžiais iš Prezidentūros buvo palydėtas G.Kazlauskas.
O štai, pasak premjero Andriaus Kubiliaus, prezidentės išvardytos problemos yra visai ne Aplinkos ministerijos, o visos Vyriausybės problemos.
Projektai – tik žodiniai
G.Kazlauskas žadėjo, kad iki rugsėjo vidurio Vyriausybei pateiks visus reikalingus atliekų tvarkymo regioninių septynių projektų dokumentus. Jau ir spalis beveik įpusėjęs, o pažadas pažadu ir liko.
Šiems projektams iš viso skiriama apie 138 mln. litų, iš jų apie 90 procentų sudaro ES lėšos.
Pagal APVA patvirtintą grafiką regioniniai atliekų tvarkymo centrai dar vasario–kovo mėnesiais turėjo skelbti atvirus konkursus rengti atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo projektus. Pavasarį–vasarą su šių konkursų laimėtojais jau turėjo būti pasirašytos ir sutartys.
„Šiandien pasirašyta tik viena sutartis. Telšių rajone už veik 1,6 milijono litų bus rengiama atliekų kompostavimo aikštelė", – „Respublikai" sakė APVA direktorius Kastytis Tuminas.
G.Kazlauskas problemos neįžvelgia
Vien šiais metais Aplinkos ministerija turėjo pasirašyti įvairių projektų, kurių vertė – beveik 1,348 mlrd. litų. Iš jų maždaug 1,2 mlrd. litų sudaro ES lėšos. Per 9 šių metų mėnesius pasirašyta paraiškų projektams įgyvendinti tik dėl 0,5 mlrd. litų.
„Šiuo metu vyksta didžiausių vandentvarkos ir atliekų sektoriaus infrastruktūros projektų paraiškų vertinimas. Prognozuojame, kad planas bus įvykdytas", – žvaliai raportuoja aplinkos ministras G.Kazlauskas.
Skaičiai – ne G.Kazlausko naudai
Aplinkos ministras guodžiasi, neva iki metų pabaigos dėl aplinkosaugos projektų, įgyvendinamų ES paramos lėšomis, neliks jokių problemų.
Vis dėlto ministerijos pateikiama statistika rodo ką kita. Antai daugiausiai – net 73 procentai planuojamos sumos (6,3 mln. litų) – išmokėta įgyvendinant pajūrio tvarkymo projektus. Tuo tarpu atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo projektams skirta vos 22 proc. (70 mln. litų), daugiabučių namų modernizavimui skatinimui – 8 proc. (2,2 mln. litų), praeityje užterštoms teritorijoms tvarkyti – 5 proc. (5,4 mln. litų).
Tačiau yra sričių, kuriomis aplinkos ministras G.Kazlauskas galėtų didžiuotis. Jis neslepia, kad, pavyzdžiui, už užterštų teritorijų poveikio vertinimą šiemet žadama sumokėti 154 procentais daugiau, negu buvo planuota (2,2 mln. litų). O štai visuomenės informavimo apie aplinką sistemos sukūrimas ir plėtra bus finansuojama net 163 proc. – 5,5 mln. litų.
O kur dar 10 mln. litų Aplinkos ministerijos pagyrimui? Praėjusių metų spalį aplinkos ministras ir buvęs statybininkas G.Kazlauskas pasirašė įsakymą konkursui visuomenės informavimo apie aplinką šviečiamosiose laidose, spaudoje, filmuose ir internetiniame naujienų portale paslaugai pirkti. Iš ES Sanglaudos fondo tam skyrė net 10 mln. litų. Paaiškėjo, kad didžioji dalis pinigų atiteko su statybų verslu susijusiai siauros pakraipos žiniasklaidai ir televizijos muilo operas kuriančiai bendrovei.
Valentinas MAZURONIS – Seimo narys:
Prielaidos aplinkos ministro G.Kazlausko interpeliacijai yra pakankamai rimtos. Prisiminkime, vienas iš dabartinės valdančiosios koalicijos moto buvo gyvenamųjų namų renovacija. Kodėl iš statybų verslo atėjęs ministras šios užduoties neįvykdė, man paslaptis. Tačiau akivaizdu, kad šalies verslas neteko daugiau kaip milijardo litų pajamų, valstybės biudžetas nepasipildė nė centu, darbo negavo tūkstančiai bedarbių. Ministras guodžiasi, kad iki metų pabaigos jo vadovaujama institucija sugebės panaudoti visą šiems metams numatytą ES paramą aplinkosaugos srityje. Tačiau šiandieninė statistika – panaudota tik trečdalis sumos – verčia tuo abejoti. Stringa aplinkosaugos projektai, Seimas vis nesulaukia teritorijų planavimo įstatymo pakeitimų. Kiek visa tai gali tęstis? Ministro darbo mes nevertiname pagal principą “myliu–nemyliu": reikia žiūrėti, kas padaryta. Padaryta tik viena – milžiniška žala šalies ekonomikai.
Valdas KVEDARAS
