Neutroninių žvaigždžių branduoliai yra tankiausia stebimos materijos forma Visatoje. Arbatinis šaukštelis neutroninės žvaigždės branduolio medžiagos svertų 6 mlrd. tonų. NASA rentgeno spindulių teleskopu „Chandra“ pavyko padaryti įdomų atradimą – aptikti pirmų tiesioginių požymių, jog neutroninių žvaigždžių branduoliai gali būti superskystos agregatinės būsenos.
Superskystis – neįprastas būvis, kurį medžiaga gali įgyti kraštutinai žemoje ar aukštoje temperatūroje. Superskysto būvio medžiaga pasižymi keisčiausiomis ypatybėmis, pavyzdžiui, supertakumu ar gravitacijos nepaisymu (superskystis, užuot telkšojęs indo dugne, kiltų jo sienelėmis aukštyn), superlaidumu (energijos perdavimas be nuostolių).
Superskystų medžiagų aptikimas neutroninėse žvaigždėse mokslininkams padės perprasti branduolinių sąveikų ypatumus didelio tankio medžiagoje, taip pat gali suteikti tam tikros informacijos apie neutroninių žvaigždžių gyvavimo ciklus.
Slėgis neutroninės žvaigždės branduolyje yra toks milžiniškas, jog elementariosios dalelės jame tiesiog sugniuždomos vienos į kitas. Tad tokios žvaigždės dažniausiai yra sudarytos tik iš neutronų (todėl žvaigždės ir buvo pavadintos neutroninėmis).
Kolosalus slėgis generuoja ir pragariškus šilumos kiekius. Tačiau teleskopu „Chandra“ stebint už 11 tūkst. šviesmečių, W/M pavidalo Kasiopėjos žvaigždyne esančios Kasiopėjos A (Cas A arba 3C461) supernovos liekanas, astronomams pavyko aptikti ultratankią neutroninę žvaigždę, kurios temperatūra per dešimtmetį nukrenta maždaug 4 proc. Toks „elgesys“ neutroninėms žvaigždėms – nebūdingas.
Dvi savarankiškai dirbę tyrėjų grupės priėjo vieną išvadą – žvaigždės branduolyje esantys protonai yra superskysto būvio, todėl žvaigždė vėsta sparčiau nei įprastai. Tokios neįprasto būvio žvaigždės atradimas leis astronomams kurti stipriosios sąveikos supertankiame kūne modelius bei perprasti kitas keistas neutroninių žvaigždžių ypatybes (pvz., keistus darinius jų magnetiniuose laukuose).
Saulius Žukauskas
