Avių augintojo Žilvino ūkyje nepasitenkinimą lietingą dieną rodo dešimtadalis jo ūkyje esančių avių.
Iš viso ūkininkas laiko per tūkstantį švelniakailių. Beveik pusė jų – ėriavedės. Tiesa, dabar ėriukus jos atsiveda ne lauke, kaip buvo įprasta, o tvarte. Mat tai vienintelis būdas tik gimusius mažylius apsaugoti nuo ūkį atakuojančių kranklių. Ir nors ūkininkas sako esą po atviru dangumi ėriavedėms ėriukus atsivesti patogiau ir geriau nei tvarte, prastesnes sąlygas tenka rinktis tik dėl to, kad vos gimusius ėriukus puola krankliai.
„Rasdavau avis iškapotomis akimis, rasdavau pralesta pilvo siena, ištrauktas žarnas. Ir be abejo gyvūnas jau būdavo negyvas“, – pasakoja ūkininkas Žilvinas Augustinavičius.
Ūkininkas prisimena per vasarą netekęs net ne vienos dešimties ėriukų. Ir ne tik ėriukai, kiek ligota avis taip pat gali lengvai tapti kranklio grobiu.
„Avys, jeigu užvirsta aukštielininkos, jos negali pačios atsikelti be pagalbos, ypač, jeigu kokia duobutė būna. Jos tiesiog guli irkluoja kojytėm, o tada jau atskridęs kranklys padaro savo juodą darbą – pradeda nuo akių, o paskui ir toliau“, – kalba Ž. Augustinavičius.
Vaizdus įamžino kitas avių augintojas, gamtininkas Petras Adeikis. Krankliai radę grobį net nepaiso prie jų besiartinančio žmogaus.
„Tik nusisukom, užpuolė krankliai, iš tikrųjų tai tris ėriukus užkapojo. Užkapojo pulkas kranklių. Su ėriukais… Kelių dienų, atskrido greitai, užkapojo, užkapojo, į galvą keli smūgiai, matosi skylė galvoje. Nugaroje, užsikapojo greitai“, – pasakoja P. Adeikis.
Tad kai kurie ūkininkai tiksliai nesuskaičiuoja kiek žalos gali pridaryti krankliai, tačiau svarsto, kad tikrai daugiau net negu vilkai.
„Kranklių daroma žala turbūt finansiniu požiūriu net yra didesnė nei vilkų, nes vilkas atėjęs vienu metu padaro didelę žalą. Kuri yra aiškiai pastebima, labai gerai matoma, o kranklys, jis atskrenda kiekvieną dieną. Ir ta žala kaupiasi, kaupiasi, ir metų gale ji be abejo būna didesnė“, – teigia Ž. Augustinavičius.
Ūkininkai sako ne kartą kreipęsi į valdiškas įstaigas pagalbos, tačiau atsakymas vienas – kranklių populiacijos mažinti negalima, jie yra nemedžiojamųjų gyvūnų sąraše. O tuo metu patys sparnuočiai tampa vis įžūlesni.
O atvilioja juos į ganyklas visai ne avys, kaip sako ornitologai, o šviežias kraujas.
„Atsivedus jauniklį lieka placenta, patelės atvedusios jauniklį, tas placentas ir lesa paukščiai susirinkę. Tose vietose, kur avys veda ėriukus, galimai krankliai atskrenda mėgautis šituo maistu“, – aiškina ornitologas Saulius Rumbutis.
O štai valdininkai neslepia – problema jiems žinoma, tik šią akimirką ūkininkams gali patarti kranklius baidyti paleidžiant šunis šalia laukų kur ganosi gyvuliai, arba prašyt medžiotojų kartkartėm šūviais pabaidyti paukščius. Žemės ūkio ministerija kalba apie žalos kompensavimą, bet tam reikia keisti įstatymus. Ir esą palaipsniui tai daroma.
„Viceministras pavedė padaryti programą dėl kompensavimo tam tikros įrangos: garsinės patrankos, atbaidymo priemonės. O sekantis žingsnis bus susirinkti informaciją, kiek tokių atvejų yra per Lietuvą. Kokia yra žala. Ir tada teikti teisės aktą, kad būtų tai atlyginama“, – sako ministro patarėjas Daivaras Rybakovas.
Tik štai kada realiai ūkininkai sulauks pagalbos, valdininkai nesiima spėlioti.
