Pasak protokolo ir etiketo žinovo Armino Lydekos, prezidento portreto naudojimas nėra apibrėžiamas jokiais įstatymais ir valstybinėms įstaigoms jį turėti nėra būtinybės. Kaip pasakoja A. Lydeka, tokia tradicija yra atėjusi dar iš Viduramžių, kai pasaulyje vyravo monarchinės santvarkos.
Prezidento portreto kabinimas valstybės įstaigose yra ilgametė daugelyje pasaulio šalių susiklosčiusi tradicija, nenutrūkusi iki šių dienų. Tai daroma laisva organizacijos valia.
„Valdovų portretai buvo tapomi ir didikai savo darbo kabinetuose, menėse juos kabindavosi, tuo rodydami savo lojalumą valdovui ir tuo pripažindami jo galią, suvenereną. Atitinkamai, kai jau demokratinėse visuomenėse susikūrė prezidento institucija, ta tradicija ir perėjo“, – pasakoja A. Lydeka.
Pasak protokolo ir etiketo žinovo, didžiausią įtaką šiai tradicijai padarė Jungtinės Amerikos Valstijos, kurios didelį dėmesį skyrė prezidentinei institucijai. „Tad ir prezidentų portretai pirmiausia pradėti kabinti JAV valstybinėse institucijose. Panašių tradicijų iš Amerikos perėmėme ir daugiau: pavyzdžiui, pirmosios ponios statusas“, – priduria A. Lydeka.
Kaip pastebi A. Lydeka, ši tradicija yra išplitusi tose Europos valstybėse, kuriose yra gilesnės monarchijos tradicijos: daugiau Europos pietų valstybėse, mažiau šiaurinėje Europoje.
„Bandau dabar prisiminti, ar kurioje nors valstybėje yra įstatymiškai reglamentuotas prezidento portreto naudojimas… Įtariu, kad nėra. Galbūt kokiais nors aprašais, bet ne įstatymais ar konstitucinėmis nuostatomis“, – pastebi A. Lydeka.
Prezidentūros atstovai teigia, kad dabartinio šalies prezidento Gitano Nausėdos portretas dėl didelio poreikio jau buvo spausdinamas dukart – pirmą kartą buvo atspausdinta 3200 portretų, vėliau užsakyti dar 2000. Už šių portretų spausdinimą sumokėta 1,3 tūkst. eurų.
„Portretų kiekis spausdinamas prognozuojant jų poreikį, todėl kadencijos pabaigoje jų praktiškai nelieka. Portretai yra siunčiami valstybės institucijoms, mokykloms. Dalis jų siunčiami ir vėliau, šioms organizacijoms pageidaujant. O visi Lietuvos gyventojai portretus gali įsigyti knygynuose – yra sudarytos licencines sutartys su trimis leidyklomis“, – priduria prezidentūros atstovai.
Kaip teigia leidyklų atstovai, prezidentų portretų nėra parduodama labai daug.
Leidyklos „Didakta“ direktorius Remigijus Martinavičius teigia, kad neseniai kadenciją pradėjusio prezidento Gitano Nausėdos portretų yra parduota vos kelios dešimtys.
„Prezidento Gitano Nausėdos oficialiosių fotografijų nuo rugsėjo vidurio iki gruodžio 1 pardavėme tik 44 vienetus, iš kurių dalį nupirko kelios valstybinės įmonės ir kelios privačios kompanijos, fizinių asmenų pirkėjų praktiškai nebuvo, švietimo įstaigos sudarė kitą pusę“, – teigia R. Martinavičius.
O štai kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės portretų per abi kadencijas viso buvo parduota apie 220 vienetų. Tiesa, oficialius portretus leidykla pardavinėjo per pirmąją prezidentės kadenciją, nes buvo sudariusi sutartį su prezidentūra, ir portretų buvo parduota 200. Antrosios kadencijos metu sutartis nebuvo sudaryta, todėl buvo pardavinėjamos mažesnio formato kitų gamintojų reprodukcijos, kurių parduota vos keliolika.
„Tas nuosmukis, matyt, susijęs su tuo, kad dalis klientų (80 procentų jų yra švietimo įstaigos) jau turėjo įsigytą [portretą] anksčiau ir nesistengė atnaujinti“, – teigia R. Martinavičius.
Knygyno knygos.lt vadovė Kamilė Paulikienė naujienų portalą tv3.lt informavo, kad šiuo metu nuo 2019-ųjų rugsėjo vidurio prezidento Gitano Nausėdos portretų parduota virš 20 vienetų. O prezidentės Dalios Grybauskaitės portretų, kuriais knygynas pradėjo prekiauti nuo 2016-ųjų, neparduota nė 20.
