Randa daug klaidų
„Mus užgriuvusi apleistų žemės plotų nustatymo tvarka – tikras nesusipratimas. Žemėlapiuose tiek daug klaidų, kad jas ištaisyti iki šio mėnesio pabaigos nėra jokių galimybių. Turime kažką daryti, nes metų gale, kai gyventojai sužinos, kiek jiems reikės mokėti žemės mokesčio, visiems bus daug nemalonumų“, – kuo skubiau keisti apleistų žemės ūkio naudmenų plotų nustatymo tvarką siūlė Kelmės rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Juozas Rimkus.
„Valdžia siekė paraginti, kad būtų sutvarkytos apleistos žemės, tačiau dabar akivaizdu, kad nukentės ir savo valdas prižiūrintys ūkininkai. Dėl žemėlapyje esančių daugybės netikslumų apie 80 proc. ūkininkų turės papildomų rūpesčių, o kai kuriems gali tekti nepagrįstai mokėti didesnį žemės mokestį“, – įsitikinęs Lietuvos ūkininkų sąjungos Kelmės skyriaus pirmininkas Romas Docius.
Kelmės krašto žemdirbiai ir savivaldos atstovai savo susirūpinimą išdėstė Seimui, Vyriausybei ir Žemės ūkio ministerijai adresuotame rašte. Remdamosi pakeistu Žemės mokesčio įstatymu, šalies savivaldybės šiemet apleistoms žemėms nustatė 4 proc. mokesčio tarifą. Šiemet kovo 21 d. žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna patvirtino Apleistų žemės ūkio naudmenų plotų nustatymo tvarkos aprašą.
Po dviejų mėnesių informacija apie apleistų žemės ūkio naudmenų plotus paskelbta Žemės informacinės sistemos (www.zis.lt ) ir Lietuvos erdvinės informacijos portalo interneto svetainėse (www.geoportal.lt ), o gyventojai paraginti pranešti apie pastebėtus netikslumus. Juos reikia suskubti ištaisyti iki liepos 1 d. Remiantis žemėlapyje esančiais duomenimis, taip pat ir patikslintais, bus skaičiuojamas žemės mokestis.
Stebina skubos darbas
Kasmet apleistų žemių savininkus savo krašte drausminantys Kelmės rajono savivaldybės atstovai piktinasi, jų manymu, skubotai parengtu apleistų žemės ūkio naudmenų žemėlapiu. „Tai ne pavieniai netikslumai, o masinės klaidos. Kai tik pasirodė žemėlapis, pasižiūrėjome ir nusistebėjome: kam gaištamas laikas ir leidžiami pinigai?! Nesitikėjome, kad šie duomenys taps realiu pagrindu mokesčiams apskaičiuoti. Galvoje netelpa, kaip per tokį trumpą laiką galima reikalauti išsiaiškinti ir pataisyti netikslumus. Šią tvarką reikia iš esmės keisti ir kurti kažką naujo arba likti prie ankstesnės administracinių nuobaudų tvarkos“, – įsitikinęs J.Rimkus.
Pasak Kelmės rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjo, savivaldybės ir seniūnijų darbuotojai neturi galimybių ištaisyti žemės savininkų pastebėtas klaidas. „Dar vyksta pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimas, reikia atidaus darbo, nes čia sukasi milijonai litų išmokų. O mums bando įpiršti naujas pareigas. Dabar mums reikėtų mesti visus darbus ir dieną naktį važinėti po laukus. Maža to, nėra jokios patvirtintos metodikos, kaip tai daryti. Tikra painiava!“ – piktinosi J.Rimkus.
Ir miškas – apleistas plotas?
R.Docius teigė, kad žemėlapyje prie apleistų žemės ūkio naudmenų priskirti savaiminiai miškai, pavieniais medžiais apaugusios pelkės, įvairūs šlaitai, įgriuvos, seni karjerai ir t. t. – sklypai, kurie niekada nebuvo dirbami, nes jų neįmanoma įdirbti. Be to, apleistoms žemėms priskirti paupiai ir paežerės, nors tokių sklypų servitutuose nurodyta, kad čia auga saugotini medžiai ir krūmai, taip pat plotai, kur yra sugedę valstybei priklausantys melioracijos įrenginiai. „Jei tokius plotus imsimės savavališkai tvarkyti, būsime apšaukti valstybinės žemės grobstytojais“, – pastebėjo ūkininkas.
Kai kuriems valdų savininkams neateis į galvą mintis dairytis į apleistų plotų žemėlapį, pavyzdžiui, tiems, kurie pasinaudojo europine parama ir žemės ūkio paskirties žemę apsodino mišku. Tačiau ne vienas toks sklypas rodomas kaip apleistas ir apskaičiuotas žemės mokestis už jį bus didesnis. Anot J.Rimkaus, Kelmės rajone bent 10 mišku apsodintų sklypų žemėlapyje priskirti prie apleistų.
„O ką daryti tiems, kurie ką tik įsigijo krūmynais apžėlusią valstybinę žemę ir dar nespėjo jos įdirbti? Tokių ūkininkų tikrai nemažai ir jiems, kaip apsileidėliams, teks mokėti didesnį žemės mokestį. Valstybė parduoda apleistą žemę ir iškart apmokestina – ar tai moralu?“ – retoriškai klausė Lietuvos ūkininkų sąjungos Kelmės skyriaus vadovas.
Neaiški sąvoka
Pasak J.Rimkaus, panagrinėjus žemėlapį tampa neaišku, kaip apibrėžti apleistas žemes. „Žemdirbiams nuo seno suprantama, o dabar tai patvirtina ir europiniai reikalavimai, kad apleistos žemės ūkio naudmenos tokios, kur veši piktžolės ir nevykdoma jokia žemės ūkio veikla. Tačiau žemėlapyje tokie sklypai prie apleistų nepriskiriami. Pakelių šlaitai pažymėti kaip apleisti plotai, o šalia esančių nešienautų, piktžolėmis užžėlusių laukų savininkams didesni mokesčiai pagal naują tvarką negresia“, – rankomis skėsčiojo Kelmės rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas.
Valstybės žemės fondo direktoriaus pavaduotojas Gintautas Vasiliauskas pabrėžė, kad žemėlapyje prie apleistų žemių priskirtos tokios, kurios apaugusios ne piktžolėmis, o sumedėjusiais augalais. Jis situacijos nedramatizavo. „Gyventojai informuoja apie netikslumus, o mūsų darbuotojai kiekvieną pranešimą analizuoja, vyksta į vietą ir įvertina padėtį. Klaidos bus ištaisytos, ir žemių savininkai dėl to nenukentės. Svarbu, kad būtų kuo daugiau tokių pranešimų, kuriuose žmonės informuoja, kad jau sutvarkė apleistus sklypus. Tai labai šaunu“, – sakė G.Vasiliauskas.
Ūkininkams apmaudu, kad valdžia, siekdama sutramdyti prie didžiųjų miestų ir kitur spekuliaciniais tikslais žemių prisipirkusius žmones, paspendė spąstus tikriesiems žemdirbiams. „Kiek dabar nieko dėtiems ūkininkams rūpesčių?! Kai kurie dar neatkreipė į tai dėmesio“, – pastebėjo R.Docius.
Seimui ir Vyriausybei išsiųstame rašte Kelmės rajono ūkininkai ragina keisti ir žemdirbiams, ir savivaldybių darbuotojams galvos skausmą sukėlusią tvarką arba siūlo efektyviau taikyti administracinio poveikio priemones už apleistas žemes.
Dėl painiavos gali būti teismų
Vaclovas Andriulis, Kelmės rajono savivaldybės meras
Mokesčiai bus apskaičiuojami remiantis apleistų plotų žemėlapiu. Už tokias žemes nustatytas 4 proc. tarifas. Tie, kas iš tikrųjų apleidę žemę, tegu moka. Bet kiek bus rūpesčių, jei žemėlapyje yra netikslumų ir gyventojai jų nepastebės. Jiems bus be reikalo apskaičiuotas didesnis žemės mokestis. Manau, kad nemažai smulkesnių ūkininkų apie tai sužinos tik gavę pranešimus, kad privalo susimokėti. Tada ir prasidės problemos. Pas tuos, kurie pastebės netikslumų ir praneš apie juos, sudarę komisiją važiuosime į laukus ir aiškinsimės. Dėl visos šios painiavos galime neišvengti ir teismų. Neaiškumų kyla dėl apleistų žemių sąvokos.
Žemėlapis prieinamas
Audrius Petkevičius, Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento direktorius
Prie kiekvieno sklypo neįmanoma nuvažiuoti, duomenys apie apleistus plotus renkami nuotoliniu būdu pasitelkiant modernias technologijas. Žemėlapis prieinamas visiems, kas nori, gali jį pamatyti. Apie pastebėtus netikslumus reikia pranešti Valstybiniam žemės fondui. Pareiškus pastabas, specialistai vyks į vietą ir patikslins. Mokesčiams administruoti bus pateikti pataisyti duomenys. Juos pataisyti reikia iki mėnesio pabaigos.
