Didžiosios Britanijos nacionalinėje sveikatos tarnyboje dirbanti mergina pasakoja, kad koronavirusas gali būti nenuspėjamas ir sako, kad nuo tada, kai susirgo kovo mėnesį, ji vis dar negali grįžti į įprasto gyvenimo vėžes.
Ją liūdina daugelis jaunų žmonių, kurie į virusą žiūri atsainiai, nes nesupranta, kokias ilgalaikes pasekmes jis gali turėti.
A. Pearson, jokiomis gretutinėmis ligomis nesirgusi, kovo mėnesį su savo vaikinu važiavo slidinėti į Prancūziją. Grįžusi namo ji vieną naktį pabudo „išmušta prakaito“ – tuomet ji pagalvojo, kad greičiausiai organizmas valosi po savaitės alkoholio vartojimo ir laipiojimo į kalnus.
Ji taip pat jautėsi išsekusi, stipriai karščiavo ir ją vargino erzinantis kosulys. Kitą vakarą tie patys simptomai pasireiškė ir jos vaikinui. Po savaitės atrodė, kad ji sveiksta, bet tada situacija pablogėjo – merginai prasidėjo problemos su rega, ją ėmė pykinti, vargino krūtinės skausmai ir oro trūkumas. Ji net kreipėsi į ligoninę, jos Covid-19 antikūnių testas buvo teigiamas.
Ji pasakoja: „Sustiprėjo sąnarių skausmai – juos dabar jaučiu visame kūne ir raumenyse, nuo jų pabundu naktį, o išsekimas toks, kokio dar niekada nesu jautusi. Po mėnesio sirgimo gydytojas sakė, kad tai – povirusinis išsekimas, kuris gali trukti iki kelių mėnesių po ligos. Gydytojas negalėjo nieko daugiau padėti, tik rekomendavo kasdien stengtis po truputį judėti į priekį. Aš manau, kad tai – tikrai koronaviruso pasekmės, nes jokia kita liga nesirgau.“
Nuo 2015 metų reguliariai bėgiojusi A. Pearson sako, kad ir toliau visai neturi energijos ir net ir dabar nepajėgia sportuoti. Ji pasakoja: „Noriu, kad žmonės tikrai suprastų situaciją. Man atrodo, kad šitos ligos daug kas tiesiog nesupranta. Nerimauju dėl to, kad žmonės galvoja – „ai, koronavirusas – tik savaitė nekokios savijautos, po to aš tikrai pasveiksiu, kam taip nerimauti?“
Mes tikrai nežinome, kaip šitas virusas gali paveikti mūsų organizmus, ir kiekvieną žmogų jis paveikia vis kitaip. Koronavirusas iš esmės užvaldo tavo gyvenimą. Tada beveik nieko negali daryti – negali normaliai tvarkytis, negali sportuoti, negali dirbti, nes susikaupimas labai išsekina, todėl net ir žiūrėti TV ar skaityti knygą yra sunku. O jei kažko vis dėlto imiesi, nerimauji, kaip dėl to jausiesi kitą dieną. Kai kurie jauni žmonės į tai žiūri per daug ramiai. Jie galvoja – „visa ši situacija tęsiasi jau ilgai, o aš nepažįstu daugelio žmonių, kurie juo susirgo.“
Aš nenoriu nieko išgąsdinti. Kai susergi peršalimu ar tonzilitu, paguli savaitę lovoje ir tada viskas praeina, bet šitas virusas – kitoks. Aš vis dar galiu kalbėti ir juokauti, bet kai tik atsikeliu ir bandau kažką nuveikti, mano organizmui to būna per daug. Tai – pats didžiausias sveikatos iššūkis, su kuriuo man yra tekę susidurti.“
A. Pearson visiems jauniems žmonėms siunčia žinutę, tikėdamasi, kad jie laikysis rekomenduojamų apribojimų Anglijoje, kuriuos ruošiasi įvesti valdžia. Pastebėta, kad tam tikrose Anglijos vietovėse virusu daugiausiai suserga žmonės nuo 20 iki 29 metų. Šioje amžiaus grupėje juo užsikrėtė daugiau nei 1 000 žmonių.
A. Pearson priduria: „Tiesiog būkite labai atsargūs. Nesislėpkite po lapais ir nebūkite per daug išsigandę, bet tiesiog žinokite, kad gali nutikti, ir klausykite to, ką sako valdžia, net jei su tuo nesutinkate. Koronavirusas yra nenuspėjamas.“
