Dažniausia priežastis – širdies problemos
D. Astori mirė savaitgalį. 31-erių futbolininkas prieš rungtynes rastas negyvas viešbučio kambaryje. Medikai patvirtino nelaimės priežastį – sportininkui miegant sustojo širdis.
„Fiorentina“ klubui tai buvo šokas. Esą sportininkas neturėjo jokių sveikatos problemų, nesiskundė širdies darbo sutrikimais.
A. Klemo gyvybės siūlas trūko pirmosiomis vasario dienomis Las Vegase. 19-metis šiaulietis po varžybų grįžo į kambarį ir nuėjo į dušą. Ten atletui sustojo širdis.
Pasak buvusio sportininko trenerio, Lietuvos tekvondo federacijos (LTF) generalinio sekretoriaus Žymanto Bražiūno, Aurimas niekada nesiskundė jokiais negalavimais. Kovotojui prieš kelionę į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) atlikta medicininė apžiūra.
Praėjusių metų gegužę savo namuose Italijoje mirė L. Rumšas. 21-erių dviratininkui sustojo širdis. Prieš tai lietuvis kreipėsi į medikus. Jaunuolis po tyrimų buvo išleistas namo.
Tai nebuvo vieninteliai atvejai šalies sporto istorijoje. 2004-aisiais Lietuvos krepšinio lygos (LKL) rungtynių metu dėl širdies veiklos sutrikimo mirė tuomet 34-erių Tauras Stumbrys.
Pernai pasaulį sukrėtė per treniruotę Kinijoje užgesusi Cheicko Tiote gyvybė. 30-mečiui Dramblio Kaulo Kranto rinktinės, buvusiam „Premier“ lygos futbolininkui sustojo širdis.
Abejoja, kad sportininkai niekuo nesiskundė
„Tokias mirtis labai sunku komentuoti. Tai galėtų daryti tie medikai, kurie būna šalia. Abejoju, kad visi sportininkai niekuo nesiskundė. Manau, kažkas pražiopsota, – įsitikinęs vienas Lietuvos krepšinio rinktinės gydytojų Vytenis Trumpickas. – Pasakysiu viena – būtinas nuolatinis išsamus patikrinimas. Tai atsipirks, jei bus išgelbėta bent vieno žmogaus gyvybė.“
V. Trumpicko teigimu, privalu tikrinti visą sportininkų organizmą, pradedant jo motoriuku – širdimi.
Pašnekovo nuomone, rizikingiausios – ištvermės šakos. Tokios kaip maratonas, dviračių sportas, triatlonas, ultratriatlonas. Gydytojas taip pat išskyrė kontaktines sporto šakas, kavos menus.
Mediko teigimu, nelaimes dažnai lemia genetiniai faktoriai – senelių ar tėvų ligos.
Italijos teisėsauga neatmeta, kad L. Rumšo mirčiai įtakos galėjo turėti ir dopingas.
„Jis – žudikas, – tv3.lt sakė V. Trumpickas. – Ačiū Dievui, kad dabar su dopingo vartojimu vyksta tokia kova.“
Pasak V. Trumpicko, Lietuvos krepšinio federacija (LKF) – pavyzdys ne tik Lietuvai, o ir visai Europai. Įstaiga sportininkus tiria du tris kartus per metus, gali suteikti visą įmanomą pagalbą.
V. Trumpickas dirba ir Lietuvos futbolo federacijos (LFF) sporto medicinos centro direktoriumi. Pašnekovo teigimu, ten bandoma įdiegti visas naujausias technologijas. Kaune esanti įstaiga plėsis, planuojama teikti paslaugas ir kitoms federacijoms.
Technika parodo ne visus pakitimus
Buvusio ilgamečio Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojo Daliaus Barkausko nuomonė – kitokia. Esą sportininkas prieš mirtį gali jaustis visiškai sveikas.
Pasak D. Barkausko, žmogaus savijautą lemia eilė faktorių – ne tik fizinis krūvis, o ir geopatogeninai veiksmai. Tai – magnetinės saulės audros, oro kaita. Širdis – organas, susijęs su viskuo, ypač autoimunine nervų sistema. Be to, maksimalių fizinių krūvių metu padidėja adrenalino kiekis. Tai daro įtaką širdžiai, išbalansuoja organizmą.
„Širdies veiklai labai kenkia nerimas. Iš esmės, susideda viskas: neadekvati ar nepakankama mityba, kava, energetiniai gėrimai. Reikia turėti omenyje, kad kofeinas stimuliuojanti medžiaga. Jei kūnas nuvargęs ir sportininkas išgeria energetinio gėrimo, tokiu atveju galia semiama iš organizmo resursų, kurie skirti ateities krūviams“, – aiškino D. Barkauskas.
Gydytojas sutinka, kad dar didesnis blogis – dopingas.
Pasak D. Barkausko, šiuolaikiniai atletai turi sportininko pasus, kuriuos privalo nuolat pildyti. Taigi kontrolė ganėtinai griežta, sisteminga. Atletų sveikata tikrinama ne tik prieš varžybas, o ir stovyklų metu.
„Bėda ta, kad yra tokių pakitimų, kurių tyrimų metodai nelabai registruoja. Iš kitos pusės, jautrūs tyrimai, tokie kaip magnetinis branduolių rezonansas, labai imlūs finansams ir laikui. Netgi dėl profilaktiškos elektrokardiogramos pasaulio nuomonės išsiskyrė. Italų specialistai manė, kad tai būtina, o amerikiečiai ilgą laiką buvo prieš“, – prisiminė pašnekovas.
Kai kurie tyrimai pavojingi
Pasak Santaros klinikų gydytojo kardiologo Andriaus Berūkščio, jauni sportininkai dažniausiai susiduria su aritmija ar įgimtomis ligomis, kardiomiopatija. Tai – širdies ritmo sutrikimai ar nepakankamumas. Vyresni kenčia nuo koronarų – vainikinių arterijų, kuriomis į širdį atiteka kraujas – problemų.
„Tam tikras ligas matyti ir aritmijas išprovokuoti galima krūvio metu. Tačiau yra daugybė ligų, kurių plika akimi nematome. Be to, tam tikri jautrūs tyrimai, tokie kaip koronarografija, yra rizikingi – intervencijos gali turėti komplikacijų“, – neslėpė A. Berūkštis.
Gydytojo kardiologo teigimu, sporte labai daug steroidų, dopingo, kurie kenkia širdies kraujagyslėms.
A. Berūkščio vertinimu, daugiausia įtakos širdžiai daro ištvermės šakos – dviračių sportas, biatlonas.
Pasak pašnekovo, dviratininkai priklauso padidėjusios rizikos grupei susirgti aritmijoms. Dopingo vartojimas šią tikimybę dar labiau padidina.
