Mokslininkai mano, kad net Veneroje gali būti gyvybės, kurią mes jau matėme, ir nori ten pasiųsti debesis šukuojantį robotą.
Jei jau Saulės sistemoje būtų nežemiškos gyvybės, tai rastume ją Marse - taip ilgą laiką galvojo žmonės. Venera tikrai nebuvo viena iš kandidačių, kur būtų galima tikėtis surasti kokių nors gyvybės formų. Sąlygos šioje planetoje tam tiesiog nėra tinkamos dėl didžiulio atmosferos slėgio ir aukštos temperatūros. Tačiau šis tas mokslininkams vis nedavė ramybės.
Stebint Venerą jos atmosferoje išryškėja tamsios dėmės. Kas tai yra? Keliama hipotezė, kad tai - bakterijų kultūros, kurios gyvena aukštai virš planetos paviršiaus, taip išvengdamos kai kurių žiaurių Veneros savybių. „Astrobiology“ publikuotas tyrimas teigia, kad Veneros atmosferos dėmės gali būti paaiškintos bakterijų kolonijomis - šios gyvybės formos galėjo išsivystyti taip, kad skrajodamos dideliame aukštyje sugertų Saulės šviesą. Bet kaip patvirtinsime ar paneigsime šią hipotezę?
Venera yra antra planeta nuo Saulės savo dydžiu panaši į Žemę. 96,5 % Veneros atmosferos sudaro anglies dvideginis, dar 3,5 % - azotas. Venera pati yra tarsi vienas didelis šiltnamis, kuriame temperatūra pasiekia net 462 laipsnius Celsijaus. Tačiau gyvybės hipotezes žlugdo ir didžiulis atmosferos slėgis, kuris Veneros paviršiuje siekia 93 barus (maždaug 93 kartus didesnis nei Žemėje jūros lygyje). Tačiau yra priežasčių manyti, kad Veneroje gyvybė yra įmanoma, ypač bakterinės formos.
Venera turėjo laiko savom gyvybės formoms išvystyti. Skaičiuojama, kad šioje planetoje bent 2 milijardus metų vyravo palankus klimatas - tuo metu Venerą skalavo ir skystas vanduo. Net Marsas tiek ilgai vandens tikrai neturėjo. Aišku, dabar sąlygos Marse yra nelyginamai geresnės - žmonių išsilaipinimas Veneroje yra apskritai neįsivaizduojamas.
Tai, kad dideliame aukštyje Veneroje gali būti gyvybės iš tikrųjų nėra nauja hipotezė. 1967 metais pats Carlas Saganas ir biofizikas Haroldas Morowitzas savo moksliniame darbe spėjo, kad gyvybė Veneroje gali būti išsivysčiusi debesyse. Ši idėja puikiai tinka paaiškinti tamsioms dėmėms Veneros atmosferoje, kurios sugeria UV spindulius. Mokslininkai jau surado kelias rūšis žemiškų bakterijų, kurios gali teoriškai išgyventi ir tokiomis sąlygomis, kurias rastume dideliame aukštyje Veneroje. Tačiau norint sužinoti tiksliai, į Venerą tektų pasiųsti debesis šukuojantį robotą su organinių medžiagų tyrimų įranga.
