Lietuvoje dauguma žmonių vis dar iš anksto nepasirūpina savo artimųjų ekonomine gerove, nors ir supranta, kad netikėta jų netektis stipriai finansiškai paliestų šeimos narius ir kitus artimus žmones. Tai atskleidė visuomenės nuomonės apklausa, kurią atliko rinkos tyrimų agentūra „Rait“.
39 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad jų netektis rimtai paveiktų artimųjų ekonominę gerovę, t. y., jiems reikėtų pinigų išgyventi tam tikrą laikotarpį. Beveik penktadalis – 19 proc. – nurodė, kad nežino, ar jų netektis padarytų įtaką šeimos ir kitų artimų žmonių finansinei padėčiai.
Iš 39 proc. gyventojų, teigiančių, kad jų netekties atveju artimieji turės finansinių problemų, didžiausia dalis nurodė, kad jų šeimai ir kitiems artimiems žmonėms reikėtų lėšų pragyventi nuo 1 iki 4 metų – taip tvirtino 18 proc. apklaustųjų. 12 proc. nurodė, kad jų artimiesiems lėšų reikėtų artimiausiems penkeriems metams ir ilgiau. 9 proc. teigė, kad jų artimiesiems reikėtų pinigų paimtai banko paskolai padengti ir turėti pakankamai lėšų bent artimiausiems 1-2 metams.
„Šie duomenys dar kartą patvirtina, kad, kalbant apie finansų planavimą, skiriasi gyventojų lūkesčiai ir realūs veiksmai. Mat, pavyzdžiui, vidutinei Lietuvos šeimai netekus maitintojo ir neturint paimtos būsto paskolos, pragyventi artimiausius metus papildomai reikėtų bent 20 tūkst. litų, t. y., apie 12 vidutinių šalies darbo užmokesčių. Tačiau beveik pusė – 49 proc. – Lietuvos gyventojų pasirenka dvigubai mažesnes gyvybės rizikos draudimo sumas. Taigi, pasirenkamos sumos yra nepakankamos nors būtent gyvybės draudimas yra vienas iš efektyviausių būdų užsitikrinti lėšų „juodai dienai“ ir taip pasirūpinti artimųjų gerove“, – teigia Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.
Kad netektis neigiamai paveiktų artimųjų finansinę gerovę dažniau nurodė jauno ir vidutinio amžiaus, t. y. nuo 24 iki 44 metų, turintys aukštesnįjį išsilavinimą, gaunantys žemiausias pajamas ir sukūrę šeimas asmenys, miestelių gyventojai, dirbantys žmonės, tarnautojai.
42 proc. apklaustų šalies gyventojų nurodė, kad jų netektis artimųjų ekonominės gerovės nepaveiktų. Dažniausiai tai yra asmenys, turintys pradinį arba pagrindinį išsilavinimą, nevedę ir didmiesčių gyventojai, našliai, pensininkai, moksleiviai, studentai bei nedirbantys žmonės. Pasak A. Bakšinsko, įdomu pastebėti, kad didžiąją dalį taip teigiančių apklaustųjų sudaro 15-24 metų amžiaus asmenys, kurie dar rimtai negalvoja finansinius įsipareigojimus, ir žmonės sulaukę solidaus (65-74 m.) amžiaus.
Visuomenės nuomonės apklausoje dalyvavo 1032 respondentų iš visos Lietuvos, kurių amžius buvo nuo 15 iki 74 m.
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos informacija
