Po ilgos sunkios ligos, eidama 74-uosius metus, šiandien, gegužės 9 d. į amžinuosius Tėvo namus iškeliavo Nacionalinės premijos laureatė aktorė Rūta Staliliūnaitė.
Tris kūrybingiausius savo gyvenimo dešimtmečius vienai garsiausių Lietuvos aktorių R. Staliliūnaitė vaidino Kauno dramos teatro scenoje. Čia sukūrė ir legendinę Barborą Radvilaitę režisieriaus Jono Jurašo to paties pavadinimo spektaklyje pagal Juozo Grušo pjesę ir Noros vaidmenį Henriko Ibseno „Noroje“.
Prieš 18 metų netikėtai savo noru palikusi didžiąją sceną, R. Staliliūnaitė savo talento gerbėjams pasirodydavo poezijos ir prozos skaitymų vakaruose, dalyvavo literatūros ir muzikos projektuose.
R. Staliliūnaitė gimė 1938 m. sausio 21 dieną Šiauliuose. Mokėsi Kėdainių rajono Krakių vidurinėje mokykloje, Kauno J.Gruodžio muzikos mokykloje, 1959‒1963 studijavo aktorinį meistriškumą tuometinėje Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija). 1963‒1993 m. buvo Kauno valstybinio dramos teatro (KVDT) aktorė.
R. Staliliūnaitės kūrybinėje biografijoje ‒ apie pusę šimto vaidmenų, daugelis jų ‒ pagrindiniai, tapę ryškiais Lietuvos teatro istorijoje. Iki garsiausių savo vaidmenų ‒ Barboros Radvilaitės ir Noros 1972 metais ‒ aktorė sukūrė dvi dešimtis vaidmenų Henriko Vancevičiaus, J. Jurašo ir kitų režisierių spektakliuose. Vėliau Kaune dirbusių režisierių Jono Vaitkaus ir Gyčio Padegimo spektakliuose R. Staliliūnaitė irgi tapo viena iš pagrindinių aktorių.
R. Staliliūnaitė yra vaidinusi ir kine bei televizijoje:
2008 Teatro grimerė. „Kai aš buvau partizanas“.
1970 Irena. „Mano Irena“. Lietuvos TV
1972 Gulbinienė. „Mažoji išpažintis". LKS
1975 Grafienė Ricburgienė. „Atpildo diena". LKS
1977 Moteris. „Mainai". LKS
1978 Eugenija. „Nesėtų rugių žydėjimas". LKS
1978 Ana Marija Roš. Marguarite Duras „Muzika". Lietuvos TV
1979 Marija. Jono Drucės „Visų švenčiausia". Lietuvos TV
1980 Generolienė. „Žaltvykslės". LKS
1981 Morta. „Medaus mėnuo Amerikoje". LKS
1981 Misis Grifits. „Amerikoniškoji tragedija". LKS
1982 Meri Džordach. „Turtuolis, vargšas...". Lietuvos TV
1983 Irena. „Jo žmonos išpažintis". LKS
1984 Morkuvienė. „Čia mūsų namai". Lietuvos TV
Už iškiliausius vaidmenis teatre sovietmečiu pelniusi Nusipelniusios artistės vardą ir Valstybinę premiją, 1998 m. R. Staliliūnaitė apdovanota teatro „Kristoforo“ prizu, Vyriausybės meno premija, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu, 2001 m. R. Staliliūnaitei suteiktas Kauno „Metų menininkės“ vardas, o 2004 m. aktorė tapo Kauno miesto garbės piliete.
„Liūdna žinia lanko Lietuvą. Netekome vienos didžiausių Lietuvos aktorių, tapusios mūsų teatro simboliu, aukštojo teatrinio meno etalonu – Rūtos Staliliūnaitės. Priklausau tai kartai, kuri matė aktorės sukurtą karalienę Barborą, Ibseno Norą, Baltaragio Jurgą, Kleopatrą, Blanšą...“, – sužinojęs žinią apie Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės, garsios Lietuvos teatro ir kino aktorės, populiarios skaitovės mirtį sakė Premjeras Andrius Kubilius.
„Esu tikras, kad šviesus aktorės atminimas, jos trapumas ir stiprybė, balsas, prigimties maksimalizmas ir sukurti vaidmenys ilgam liks tūstančių jos asmenybės ir talento gerbėjų širdyse ir atmintyje. Reiškiu nuoširdžią užuojautą velionės R. Staliliūnaitės artimiesiems, užjaučiu ir Lietuvos teatro bendruomenę dėl šios skaudžios ir nepataisomos netekties“, – sakė Premjeras A. Kubilius.
Gegužės 11 d. 11–21 val. atsisveikinimas Kauno valstybiniame dramos teatre.
Gegužės 12 d. 10–12 val. atsisveikinimas Kauno Šv. Apaštalo Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje.
Gegužės 12 d. 12 val. Šv. Mišios, po kurių urna laidojama Pašušvio kapinėse Radviliškio rajone. Artimieji prašo su Rūta atsisveikinti kukliu gėlės žiedu.
