Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį S. Daukanto aikštėje esančioje rezidencijoje priėmė įvairių Lietuvos teisėsaugos institucijų, Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovus bei teisės ekspertus. Per šį susitikimą buvo aptariamos kovos su neteisėtu praturtėjimu problemos, susiformavusi praktika ir pasiekti rezultatai.
(Papildyta 11.45 val.)
VMI vadovas Modestas Kaseliauskas pabrėžė, kad mokesčių inspekcija yra perdavusi duomenų dėl 160 neteisėtai praturtėjusių asmenų.
Teisėsaugos institucijų ir VMI vadovų viešnagė prezidentūroje (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
„Tarp tų 160 asmenų, kurie įtariami neteisėtu praturtėjimu, yra ir Seimo narių. Tiek parlamentarų, tiek savivaldos atstovų. Bet pavardžių pasakyti negalime, nes duomenų apsaugos tarnyba prieš suteikiant tokią informaciją įpareigojo atsiklausti pačių įtariamųjų“, – pabrėžė M. Kaseliauskas.
Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovas Kęstutis Jucevičius pasakojo, kad per praėjusius metus tarnyboje pradėti 59 ikiteisminiai tyrimai: „Tokie tyrimai itin problematiški. Kyla problemų su paskolos rašteliais. Turėjome daug atvejų, kai paskolos rašteliai sudaromi su užsienio piliečiai. Taip pat laukiame naujų iššūkių.“
Teisėsaugos institucijų ir VMI vadovų viešnagė prezidentūroje (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
K. Jucevičius pridūrė, kad didžiausias dėmesys kreipiamas į stambių verslų atstovus. Jie įvardyti kaip pagrindiniai FNTT „klientai“.
(Papildyta 11.30 val.)
Prezidentė D. Grybauskaitė per susitikimą džiaugėsi pasiektais rezultatais. Anot jos, neteisėtas praturtėjimas tik neseniai buvo pradėtas vertinti kaip nusikaltimas, bet toks žingsnis pasiteisino su kaupu, nes neteisėto praturtėjimo apimtys pasirodė esančios labai didelės. Prezidentė tik paragino, kad nebūtų nueita į smulkmenas, o aktyviai būtų tiriami tik itin stambūs nusikaltimai.
Darius Valys pabrėžė, kad dėl neteisėto praturtėjimo per metus pradėta daugiau nei 100 ikiteisminių tyrimų. Iš viso pareikšti įtarimai dėl neteisėtai įgyto 150 mln. litų vertės turto. Tuo tarpu nuosavybės teisės apribotos 11 mln. litų sumai.
Teisėsaugos institucijų ir VMI vadovų viešnagė prezidentūroje (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
„Iki šiol supaprastintai turime išnagrinėję vos dvi bylas, bet likusios bylos dar stringa teismuose. Kalbos apie vilkinimą nėra, bylų nagrinėjimas užtrunka, nes tiesiog trūksta teisminės praktikos. Bylų dėl neteisėto praturtėjimo iki šiol nebuvo. Kaltinamieji ginasi nepadarę nieko blogo, todėl įrodyti darosi vis sunkiau“, – pabrėžė D. Valys.
Kreipėsi į Konstitucinį Teismą
Balsas.lt primena, kad gegužės 21 dieną Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas nutarė stabdyti neteisėtu praturtėjimu kaltinamo kontrabandos karaliumi tituluojamo Viliaus Karaliaus sūnaus Edgaro Karaliaus bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT).
Norėta išaiškinimo, ar Baudžiamojo kodekso nuostatos dėl neteisėto praturtėjimo neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės ir nekaltumo prezumpcijos principams.
Teismo nuomone, Baudžiamojo kodekso straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos dėl neteisėto praturtėjimo sudėtis yra neaiški, dviprasmiška ir nesuprantama. Straipsnyje nurodyta, kad „tas, kas turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų“.
Teismo nuomone, tokiais atvejais, kai kas nors iš neteisėtų pajamų įgytą turtą užregistruoja kaltininko vardu arba realiai jam padovanoja šį turtą, lieka neaišku, ar kaltininkas turi ir gali žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.
Šiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje įtvirtinta norma Lietuvos teisinėje sistemoje yra nauja, teisminės praktikos jos taikymo ir aiškinimo atžvilgiu nėra suformuota, ši norma neaiški, todėl dviprasmiška ir nesuprantama. Siekiant nepagrįstai nesuvaržyti pagrindinių žmogaus teisių, būtina įvertinti šios normos atitiktį konstituciniam teisinės valstybės principui ir Konstitucijoje įtvirtintam nekaltumo prezumpcijos principui. Tačiau nepaisant kreipimosi, KT atmetė prašymą kaip nepagrįstą.
Pirmąjį tyrimą prisimenant...
Prieš keletą metų Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas pripažino kaltu dėl neteisėto praturtėjimo vilnietį J. K. Tai pirmasis teismo sprendimas pagal naująjį Baudžiamojo kodekso 1891 straipsnį, kuriuo vyrui paskirta 13 tūkstančių litų bauda ir konfiskuoti neteisėtai įgyti 31 100 JAV dolerių, kuriuos konvertavus į nacionalinę valiutą susidarytų 81 631,28 Lt. Bendrai šiuo teismo sprendimu valstybės biudžetas bus papildytas beveik 100 tūkstančių litų suma.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos tyrėjai, ikiteisminiame tyrime dėl galimo sukčiavimo, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo ir dokumentų klastojimo siekdami nustatyti galimus neteisėto praturtėjimo faktus, atliko kratas.
Seife, kurį J. K. nuomojo vienoje iš kredito įstaigų, rasta didelė grynųjų pinigų suma įvairia valiuta. Nustačius šias aplinkybes nedelsiant pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal naująjį Baudžiamojo kodekso straipsnį „Neteisėtas praturtėjimas“ ir galimam turto konfiskavimui užtikrinti buvo apribotos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ir aptiktas pinigines lėšas.
Atlikdami pirmąjį Lietuvoje ikiteisminį tyrimą pagal šį Baudžiamojo kodekso straipsnį, per labai trumpą laiką FNTT tyrėjai kartu su Generalinės prokuratūros prokuroru atliko išsamų finansų tyrimą, kurio metu buvo patikrinta turto įsigijimo kilmė, pajamų šaltiniai, atlikti kiti proceso veiksmai. Tyrimo metu nustatyta, kad J. K. nuosavybė viršijo 500 minimalių gyvenimo lygių turtą, t. y. 31 100 JAV dolerių, nors išaiškinta, kad šio turto jis negalėjo įgyti teisėtomis pajamomis.
Praėjusiais metais, įsigaliojus Baudžiamojo kodekso pataisoms, leidžiančioms plačiau taikyti turto konfiskavimą ir numatančioms išplėstinį turto konfiskavimą bei kriminalizuojančioms neteisėtą praturtėjimą, nuspręsta, kad FNTT bus atsakinga institucija už tokių veikų tyrimą, todėl asmenų, akivaizdžiai gyvenančių ne pagal pajamas, finansiniai tyrimai yra įvardijami viena iš prioritetinių FNTT veiklos krypčių. Šiuo metu panašūs finansų tyrimai daromi Kaune ir Klaipėdoje atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose.
