Serbai nusiteikę iškovoti medalius, nors jų gretose nebus lyderio Milošo Teodosičiaus, taip dar keleto svarbių žaidėjų. Serbijos krepšininkai jau daugybę metų yra amžini lietuvių priešininkai kovoje dėl aukščiausių vietų stambiausiose tarptautinėse varžybose. Anksčiau serbai atstovavo Jugoslavijos, vėliau – Serbijos ir Juodkalnijos rinktinėms. Šios šalies krepšininkai pirmiausia išsiskiria neįtikėtinu kovingumu ir sportiniu pykčiu.
Skaudūs kirčiai lietuviams
Serbai dažnai skriaudžia lietuvius Europos čempionatuose, olimpinėse žaidynėse. Ko gero, skaudžiausią nesėkmę mūsų nacionalinė komanda patyrė 1995 metų žemyno pirmenybių finale Atėnuose, kai Jugoslavijai pralaimėjo 90:96.
Tada Lietuva turėjo „Svajonių komandą“ su Arvydu Saboniu, Šarūnu Marčiulioniu, Rimu Kurtinaičiu, Artūru Karnišovu priešakyje. Tuomet mus nužudė net 41 tašką pelnęs Aleksandras Džordževičius, kuris dabar yra Serbijos ekipos vyriausiasis treneris.
Tuomet šis mačas vyko skandalingai. Lietuvos krepšininkai, nepatenkinti teisėjo iš JAV George‘o Toliverio sprendimais, paliko aikštę ir ketino nebetęsti rungtynių. Vis dėlto mūsiškiai po pertraukos rungtyniavo toliau. Per uždarymo ceremonija 20 tūkstančių graikų sirgalių skandavo: „Lietuva – čempionė“.
Jugoslavija, kurios branduolį, sudarė serbai, Lietuvą palaužė ir 1996-ųjų Atlantos olimpinių žaidynių pusfinalyje. Vėliau Lietuvos rinktinė ne kartą atkeršijo amžiniems varžovams, tačiau dėl minėtų nesėkmių ypač skaudu iki šiol.
Serbijos krepšininkai pasipuošė sidabro medaliais 2016 metų olimpiadoje Rio de Žaneire. Jie antrąją vietą taip pat iškovojo praėjusiame pasaulio čempionate. Tuo tarpu Europos pirmenybėse serbai apdovanojimų nelaimi nuo 2009-ųjų.
Trenerio žodis – šventas
Prieš rugpjūčio 31-ąją prasidėsiantį čempionatą A. Džordževičius pareiškė, kad jo auklėtinių tikslas – auksas, tačiau tada treneris dar manė, jog žais M. Teodosičius.
Serbijos rinktinės vyriausiasis strategas be konkurencijos yra pats tituluočiausias tarp visų komandų trenerių – iškovojęs skambiausių pergalių kaip žaidėjas. Jis yra triskart Europos, vienąsyk pasaulio čempionas, Atlantos olimpinių žaidynių sidabro medalio laimėtojas, 1992 metų Eurolygos varžybų nugalėtojas, triskart R. Koračo taurės laureatas, dusyk Jugoslavijos, triskart Ispanijos pirmenybių čempionas.
A. Džordževičius garsėja kaip itin griežtas ir principingas vairininkas. Jo žodis rinktinėje yra šventas ir neginčijamas. Pavyzdžiui, prieš keletą metų serbas išmetė iš rinktinės aukšto lygio puolėją Vladimirą Micovą, kuris išdrįso padraskyti akis strategui. Prieš Rio de Žaneiro olimpiadą laiku į treniruočių stovyklą neatvyko Bobanas Marjanovičius. A. Džordževičius be skrupulų šiam „centrui“ iškart užvėrė duris į rinktinę.
Aukščiausias čempionato žaidėjas
Serbijos ekipoje yra būrys žaidėjų, kurie turi ar turėjo artimų sąsajų su Lietuva. Vasilije Micičius kitą sezoną vilkės Kauno „Žalgirio“ aprangą. Nemanja Nedovičius anksčiau atstovavo Vilniaus „Lietuvos rytui“. Ognjenas Kuzmičius neseniai tapo Jono Mačiulio komandos draugu Madrido „Real“ gretose. Vladimiras Štimacas ir B. Marjanovičius yra rungtyniavę „Žalgiryje“. Šis 222 cm aukštaūgis bus aukščiausias „Eurobasket 2017“ dalyvis.
Jo karjera klostėsi nepaprastai įdomiai. Serbą netgi buvo pasikvietęs Europos krepšinio grandas Maskvos CSKA. Paskui B. Marjanovičius žaidė vis silpnesniuose klubuose – „Žalgiryje“, Žemutinio Naugardo „Nižnij Novgorod“, Kragujevaco „Radnički“, Belgrado „Mega Vizura“. Jau atrodė, kad geraširdis ilgarankis „degraduos“ galutinai, tačiau netikėtai pradėjo tobulėti kaip ant mielių ir perėjo į Belgrado „Crvena Zvezda“ ekipą.
Po to Jis pasirašė vienerių metų 1,2 milijono JAV dolerių su NBA komanda „San Antonio Spurs“, o paskui sudarė trejų metų net 21 mln. kontraktą su „Detroit Pistons“ klubu. Praėjusį sezoną milžinui pavyko pelnyti 27 taškus, atkovoti 12 kamuolių laimėtose rungtynėse prieš „Houston Rockets“.
