Bausmė už tvirkinimą
Neretai mažieji, dažniausiai kaip nukentėjusieji, būna seksualinės prievartos bylų dalyviai. Anot statistikos, daugiau kaip 20 procentų lytiškai išnaudotų vaikų yra mažesni nei 8 metų. Tai skaičiuojama pagal teismuose priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius. Vadinasi, tokio amžiaus vaiko parodymai teisėsaugininkams nėra tik niekas ar nulis – antraip nebūtų ir teismo paskelbtų kaltininkų. Nes juk liudytojų, mačiusių įtariamą nusikaltimą, tokiose bylose paprastai būna retai, o pats kaltinamasis kaltę dažniausiai neigia.
Taip buvo ir Vilkaviškio krašto gyventojo Arūno M. (41 m.) byloje dėl mažametės giminaitės (2 m.) lytinio išnaudojimo. Kauno apygardos teismas neseniai paskelbė, kad šis vyras yra kaltas, nes daugiau negu vieną kartą tvirkino mažylę Austėją (vardas pakeistas).
Tvirkintojui grėsė bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų. Teismas nusprendė, kad anksčiau neteistas Arūnas M. pasitaisys paskyrus jam 2 metus nelaisvės, tačiau bausmės vykdymą atidėjus 1,5 metų laikotarpiui. O jeigu per tą laiką nuteistasis padarys naują nusikaltimą, jis iškart bus pasiųstas už grotų.
Be to, teismas įpareigojo nuteistąjį tuos 1,5 metų nevartoti jokių psichiką veikiančių medžiagų, slapta neišvykti už gyvenamosios vietos ribų ir uždraudė artintis prie mažosios giminaitės Austėjos.
Dar Arūnas M. turėtų atlyginti mažylei padarytą neturtinę žalą – sumokėti 5000 litų, taip pat apmokėti mergytės globėjos, kuri ir kreipėsi norėdama pamokyti pedofilą, išlaidas jos advokatui –1500 litų.
Tokie rūpesčiai prislėgė savo šeimos nesukūrusio bedarbio Arūno M. kasdienybę. O iškart po įvykio dar ir belangėje 2 paros praleistos.
Šis nuosprendis dar gali būti skundžiamas apeliacine tvarka. Turbūt nuteistasis taip ir darys, nes savo kaltės jis nepripažino. Tiesa, nuteistajam tebelieka ir rizika pasiskundus sulaukti griežtesnės bausmės.
Šokiravo globėjus
Nors Arūnas M. kaltės nepripažįsta, tačiau jį įklampino mažosios – vos 2,5 metukų – giminaitės parodymai. Mat ko tokio amžiaus vaikai nesugeba pasakyti, tą sugeba parodyti ar nupiešti – per vaikų apklausas jiems gelbsti psichologai ir žaislai. Tai yra specialios – vadinamosios anatominės – lėlės. Ant jų mažyliai parodo tas vietas, kurias jiems lietė tie, kas neturėtų liesti.
Tvirkintojo aukos likimą Austėjai lėmė tai, kad jos tėvai – alkoholiui vergaujanti pora. Jie tuo metu gyveno viename name su Austėjos mamos artimu giminaičiu ir motina (močiute). Visi neatsispirdavo alkoholiui, mėgo svečius, kompanijas, o vaikui dėmesio pritrūkdavo.
Kartą – tai buvo praėjusių metų pradžioje – Austėjos tėtis paskambino savo seseriai, visai kitokį gyvenimo būdą pripažįstančiai moteriai, ir paprašė pasiimti laikinai prižiūrėti jo dukrelę, kurią „atėmė“ socialiniai darbuotojai, namie radę visus girtus suaugusiuosius, ir įkurdino vaikų globos namuose. Teta nė kiek nedvejojo – dukterėčią parsivežė į savo šeimos namus ir ėmė globoti.
Po kiek laiko globėja pastebėjo, kad mažylė, gulėdama lovoje, mėgsta imituoti panašius į lytinio akto judesius. Atkreipus dėmesį, mergytė paaiškino, kad taip jos tėvų namuose su ja darė Arūnas M.
Globėja kreipėsi į Vilkaviškio vaiko teisių apsaugos skyrių, ir apie įtarimus buvo perduota Vilkaviškio policijos pareigūnams. Tyrimas įsibėgėjo – pokalbiai, apklausos, ekspertizės...
Nebuvo primokyta
Niekas iš suaugusiųjų, įskaitant ir pačius Austėjos tėvus, neliudijo prieš Arūną M. Tikino, kad šis niekada neturėjęs galimybių likti vienas su mažyle, mergytė jam niekada nebuvusi palikta prižiūrėti.
Bet mažoji piešiniais ir savo terminais kategoriškai aiškino ir globėjams, ir tyrėjams, ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, ir ekspertams, kad Arūnas M. „buvo blogas“.
Daugiausia su mažyle dirbo teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertai. Jie nustatė, kad Austėja, žaidimo formomis klausinėta kelis kartus, kartojo tą patį. Taip pat šie specialistai nustatė, kad negauta jokių duomenų, jog mergytė būtų kieno nors paveikta – primokyta meluoti. Taip pat – kad niekas kitas nelietė jos intymiausios kūno vietos, tik Arūnas M., nors namie būdavęs ir jo brolis, ir tėtis, ir kitų vyrų – sugėrovų. Dar nustatyta, kad nėra duomenų, jog mergytė būtų galėjusi matyti, kaip atliekamas lytinis aktas.
Teismas vadovavosi minėtų ekspertų išvadomis. Nustatė, kad Arūnas M. nepadoriai elgėsi su mažyle – ją tvirkino, tai yra lietė jos lytinius organus. Kiek kartų tai darė ir kur konkrečiai, kokiomis aplinkybėmis, teismas nenustatė. Todėl paskelbta, kad taip vykę daugiau nei vieną kartą. Paties Arūno M. parodymais teismas nepatikėjo.
„Netardyti“ patiems
Tokios bylos tiriamos ir nagrinėjamos netrumpai. Laiką tempia ilgai trunkantys ekspertiniai tyrimai, kitų objektų (teismo medicinos, kompiuterinių laikmenų, DNR) tyrimai, kvalifikuotų psichologų, galinčių dalyvauti nukentėjusiųjų apklausose, trūkumas Lietuvoje, užtrunkantis informacijos apie nepilnamečio psichikos būklę rinkimas, būtinas vaiko stebėjimas, konsultacijos Vaiko raidos centre, kartais – ir nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų pasislėpę įtariamieji.
Minėtoje Vilkaviškio byloje iki teismo nuosprendžio užtrukta beveik 2 metus. Ir to nepakako, kad teismas įrodytų prokurorų iki teismo pareikštus kaltinimus Arūnui M. Mat šis vyras buvo kaltinamas sunkesniu nusikaltimu – seksualine mažylės prievarta (turėjęs sąlytį su Austėjos kūnu ir siekęs lytinio pasitenkinimo), jam grėsė nuo 3 iki 13 metų nelaisvės. Tačiau teismas, nagrinėdamas bylą, nustatė, kad įrodymų dėl seksualinės prievartos trūksta: mažylės apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją, dalyvaujant psichologei, vykusi ydingai, nes klausimai jai uždavinėti neprofesionaliai, o mergaitės pirmieji parodymai, 13 metų paauglės (giminaitės) užfiksuoti namie filmuojant mobiliuoju telefonu, gauti nesilaikant vaiko apklausos metodikos ir įstatymų reikalavimų.
Tai reiškia, kad vaiko, kai įtariama, jog jis gali būti patyręs lytinę prievartą, negalima apklausinėti bet kam, kas yra arčiau to vaiko. Kilus bent menkiausiam įtarimui, būtina kreiptis į teisėsaugininkus.
Statistika šiurpina
Jeigu vaikas „tardomas“ namų ar vaikų darželio, mokyklos aplinkoje – savo namiškių, giminaičių, pedagogų, tuomet iškart kyla grėsmė, kad mažamečio lytinio išnaudojimo tragedija gali likti be pabaigos – kaltininkas gali likti išvis nenuteistas.
Štai 2013 metais, kaip skelbia Generalinės prokuratūros ataskaitos, Lietuvoje nuo seksualinių nusikaltėlių nukentėjo 167 įvairaus amžiaus vaikai. Dar 8 atvejais pirmosios instancijos teismai pripažino, kad kaltinimai dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų nepasitvirtino – kaltintieji buvo išteisinti. 2012 metais buvo 7 tokie teisme išteisinti asmenys.
Suprantama, seksualiai išnaudojamų vaikų yra kur kas daugiau, negu žino tokius įvykius tiriantys pareigūnai, nes ne visi drįsta dėl to kreiptis arba tokie atvejai lieka net neatpažinti.
O oficialioji statistika šokiruoja. Skaičiuojama, kad Lietuvoje kasmet iškyla viešumon kone apie 200 atvejų, kai įtariamas nepilnamečio seksualinis išnaudojimas – tvirkinimas, prievartavimas, žaginimas. Didžiąją dalį šio skaičiaus sudaro lytinio smurto prieš vaikus (iki 14 metų) atvejai.
Anot psichologų, iš viso ne mažiau kaip 10 procentų vaikų yra patyrę seksualinę prievartą – kas ketvirta mergaitė ir kas šeštas berniukas (iki 18 metų). O kas penktas vaikas yra seksualiai užkabinėjamas, kai naršo internete. Vidutinis nukentėjusių vaikų, apie kuriuos buvo pranešta teisėsaugai, amžius yra 9 metai.
Šiurpu, tačiau net apie 40 procentų lytiškai išnaudotų vaikų tai patyrė savo šeimose, dar tiek pat –labai gerai pažinojo savo išnaudotoją. Ir tik 10 proc. vaikų nukenčia nuo nepažįstamų lytinių iškrypėlių.
Irena Zubrickienė
