Kitą dieną po universiteto diplomo įteikimo – užimti tik tau skirtą darbo vietą. Tokią perspektyvą šiais metais mato studentai, besirenkantys studijas KTU. Beveik 50 darbdavių jau dabar investuoja į būsimus savo darbuotojus – pasiruošę apmokėti tikslines jų studijas.
Didžiulis darbdavių susidomėjimas
Akcinės bendrovės „Vilkijos Gija“, „Šilutės baldai“, „Šiaulių energija“, Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacija, Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūra, bendrovės „Litesko“, „Mažeikių šilumos tinklai“, „Klasmann-Deilmann Ežerėlis“, „Axis technologies“ – tai tik nedidelė dalis iš 44 darbdavių, būsimųjų savo darbuotojų jau ieškančių stojančiųjų į Kauno technologijos universiteto (KTU) sąrašuose bei auditorijose.
Šiais metais KTU pasiūlys net 76 tikslines studijų vietas, kurias finansuos privačios bendrovės, asociacijos bei agentūros. Didžioji dalis, 43 vietos, skirtos šilumos ir energetikos technologijas norintiems studijuoti pirmakursiams.
8 vietos skirtos branduolinės energetikos, 7 – tekstilės inžinerijos, po 6 – medienos bei aprangos mados inžinerijų studijų programas šį rudenį pasirinkusiems studentams.
Du pirmo kurso studentai už mokslą nemokės studijuodami automatiką ir valdymą, o vienas – mechanikos inžineriją. Viena tikslinė vieta skirta ir būsimam branduolinės energetikos trečiakursiui.
Bendradarbiavimas su verslu – garantuoja studentams darbo vietas
Anot KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto mokslo projektų vadovo docento Manto Vilko, šiandien, kai visuomenėje aktyviai diskutuojama apie konkrečių specialybių poreikį darbo rinkoje, KTU siūlo ypatinga sinergija pasižyminčias studijas.
„Nors technologijos, fizinių ar biomedicinos mokslų bakalauro kvalifikacinį laipsnį įgiję absolventai pasižymi stipriomis minėtų sričių žiniomis, tačiau stokoja įgūdžių bei kompetencijų, reikalingų sėkmingai kurti produktus šiuolaikinei rinkai bei dirbti įvairių lygių vadovaujantį darbą įmonėse. Tikslinės studijos leis ne tik taikyti ir išnaudoti teorines žinias, bet taip pat prisidės prie įmonės konkurencinio pranašumo ir darnaus verslo bei visuomenės vystymo“, - sako M. Vilkas.
Į tikslinę studijų vietą įstojęs jaunuolis žinos, kad pabaigus studijas jam nereikės sukti galvos ieškant darbo – darbdavys įsipareigos studentą įdarbinti ne trumpiau kaip 3 metams pagal įgytą kvalifikaciją. Visą šį laikotarpį jis privalės informuoti KTU, ar vykdo savo įsipareigojimą suteikti darbo vietą.
Jei įvyks taip, kad darbdavys po kurio laiko darbo vietos nesugebės užtikrinti, buvęs studentas bėdoje neliks, mat darbdavys turės pasirūpinti ir perduoti savo įsipareigojimus kitam darbdaviui. Tai – dar viena garantija studentui, kad pabaigęs universitetą jis neliks be darbo.
Poreikis auga
Kalbėdamas apie tikslinių studijų būtinumą Lietuvoje, M.Vilkas priminė, kad nauja – tai seniai pamiršta sena.
„Prisiminkime KTU, turintį patirties ir technologinių, ir socialinių mokslų sankirtose – tuometiniame Kauno politechniniame institute, Inžinerinės ekonomikos fakultete buvo rengiami specialistai, kuriems suteikti inžinieriaus-ekonomisto išsilavinimą liudijantys aukštojo mokslo diplomai. Tad toks dviejų sričių profesionalų poreikio aktualumas buvo suprastas, įvertintas ir anksčiau. Taip ir šiandien: juk gamybos vadovas – ne tik geras vadybininkas, bet ir technologijas išmanantis, operatyviai adekvačius sprendimus priimantis specialistas“, – kad tokių specialistų verslo sektoriui visuomet reikėjo ir reikės, neabejojo M. Vilkas.
Pasak jo, kad technologijos mokslus baigusių darbuotojų poreikis tik didės, rodo skaičiai. Europos Komisijos duomenimis, mašinų gamyba – vienas didžiausių pramonės sektorių Europos sąjungoje (ES) pagal įmonių skaičių ( 169 tūkst., kurių daugiausiai sudaro mažos arba vidutinė įmonės), o taip pat užimtumą (3,3 mln. žmonių), produkciją ir pridėtinės vertės kūrimą.
Lietuvai – didelės perspektyvos
Vienas sparčiausiai augančių sektorių Lietuvoje – transporto. 2011 m. fiksuotas net 10 – 18 proc. augimas pagal transporto rūšis. Ūkio ministerijos duomenimis, numatomos augimo tendencijos ir ateinančiais metais. Šios ministerijos parengtoje 2010 – 2020 m. „Inovacijų strategijoje“ nurodoma, kad ypač daug dėmesio Lietuva turėtų skirti naujoms perspektyvioms ūkio sritims, kurios ateityje galėtų lemti šalies gerovę.
„Pavyzdžiui, KTU gamybos vadybos specializacijos poreikis yra grindžiamas jau susiformavusiomis Lietuvoje mašinų gamybos tradicijomis, energetikos vadybos – sparčiu energetikos sektoriaus vystymusi ir atsinaujinančios energetikos plėtra, o logistikos vadybos specializacijos poreikį lemia tiek šios pramonės šakos stabili raida, tiek didelės perspektyvos Lietuvoje“, - tvirtino docentas. Studentai, ar pateko į tikslines studijų kryptis, sužinos Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti informacinėje sistemoje liepos 25 d. iki 15 val.
Čia stojančiajam bus pateiktas vienas kvietimas į valstybės finansuojamą vietą, vienas kvietimas – į valstybės nefinansuojamą vietą ir pranešta apie galimybę pasirašyti tikslinio finansavimo sutartį, jeigu tokį prašymą pildė.
