Alytaus rajono Simno seniūnijos Aleknonių kaimo gyventojai šią savaitę patyrė didelį stresą, kurį sukėlė vietinis gyventojas. Suartas visiems priklausantis servitutinis kelias, vienas garbaus amžiaus žmogus, dar bandęs juo pasinaudoti prieš suarimą, buvo sumuštas. Simno seniūnas suka galvą, kaip sutramdyti savavaliautoją.
Kova prasidėjo prieš septynerius metus
Netoli Žuvinto biosferos rezervato gyvenantys aleknoniškiai su kaimynystėje įsikūrusiu Antanu Vaičiūnu ropę rauti dėl kelio pradėjo maždaug prieš septynerius metus. Jis šiame kaime įsigijo žemės sklypą su servitutiniu keliu, kuriuo žmonės naudojosi nuo senų laikų, ir netrukus A.Vaičiūnas dalį kelio suarė. Už tai jam Administracinė komisija prie Alytaus rajono savivaldybės skyrė 145 litų baudą.
Kaip ne kartą sakė vietiniai, A.Vaičiūnas ėmė gadinti kelią – prie jo sudarkė griovį, kad vanduo užsemtų. Trukdo norintiesiems tvarkyti, vis aiškindamas, kad kelias yra jo žemėje. Nors maždaug puskilometrio šis kaimo keliukas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip servitutinis. Juo suteikta teisė naudotis visiems gyventojams – važiuoti transporto priemonėmis, varyti galvijus. Aleknoniškiai šiuo keliu važiuoja į savo namus, ganyklas, vežasi pašarus.
Kelias reikalingas važiuoti greitosios medicinos pagalbos, gaisrinės ar kitų specialių tarnybų automobiliams.
Nusprendė apsiginti per teismus
Pernai dviejų instancijų šalies teismai nagrinėjo A.Vaičiūno prašymus panaikinti per jo įsigytą žemę vedantį kelią kaip servitutinį. Mat jis trukdo gerai išdirbti žemę, nes sklypą dalija į dvi dalis. A.Vaičiūnas ieškinyje nurodė ir kitą priežastį – servituto būtinumas yra išnykęs, nes įrengtas kitas kelias, kuris eina šalia jo sklypo.
Simno seniūno Vytauto Viršilo teigimu, pastarasis kelias eina per kalnus, per kitų žmonių žemes, ir jis nėra servitutinis, – žmogus tiesiog nori priversti aplinkinius važinėti kitu keliu.
Alytaus rajono apylinkės teismas atmetė A.Vaičiūno ieškinį kaip nepagrįstą, nes pakviesti liudyti vietiniai kelią, turintį servitutus, įvardijo kaip reikalingą jų susisiekimui. Teisme dalyvavę Žuvinto biosferos rezervato atstovai šį kelią apibūdino kaip svarbų jo gamtinių kompleksų tvarkymui užtikrinti.
A.Vaičiūnas dar bandė laimės ieškoti Kauno apygardos teisme, apskųsdamas vietinio teismo sprendimą. Tačiau ir čia pernykščio rugsėjo pabaigoje buvo priimta jam nepalanki nutartis – apeliacinis skundas atmestas, paliktas galioti Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimas.
Praėjusių metų gruodį Aleknonių kaimo gyventojai kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus žemėtvarkos skyrių, kad servitutinis kelias būtų nuženklintas. Tai padarius kelią būtų galima pradėti remontuoti. Skyrius nurodė, jog būtina tartis su Verebiejų kadastro vietovės projekto vadovu. Tačiau iki šiol nepavyksta susitarti, ir kelias kol kas nenuženklintas.
Muštynės ir suarimas – šią savaitę
Šį trečiadienį garsiajame Aleknonių kelyje A.Vaičiūnas sumušė juo dviračiu važiavusį netoli gyvenantį Albiną Joną Kazlauską. „Pirmiausia stvėrė už dviračio, po to kumščiu davė per veidą, kad tuo keliu nevažinėčiau. Iškviesta policija liepė kreiptis į ligoninę. Aš taip ir padariau, o iš jos išėjęs atėjau į policiją ir parašiau pareiškimą. Kai aš apie septynioliktą valandą važiavau tuo keliu, jis dar nebuvo baigtas arti. Vėliau suarė visą. Tiesiog stebuklas – kelias jam nepriklauso, o jis ką nori tą daro“, – pasakojo A.J.Kazlauskas.
Simno seniūnas šiandien suka galvą, kaip sutramdyti savavaliautoją. Alytaus rajone dar negirdėtas dalykas – teismų sprendimai nepalankūs savavaliautojui, o jis daro, ką nori. A.Vaičiūnui prisiskambinti nepavyko, todėl negalėjome išgirsti, kodėl jis dabar suarė kelią. Seniūnas tvirtino, kad aleknoniškis šaukia, aiškina savo tiesas. Pačiam seniūnijos vadovui nepavyksta su šiuo žmogumi surasti bendros kalbos.
Dėl suarto kelio aleknoniškiai paruošė raštus Alytaus rajono savivaldybės administracijos, dar kartą – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus žemėtvarkos skyriaus vadovams. „Negi niekas negali mums padėti ir mūsų apginti?“ – stebisi A.J.Kazlauskas, beveik 80 metų gyvenantis Aleknonyse ir dabar sudarkytą kelią prisimenantis kaip tarnavusį visiems kaimo žmonėms.
Alma MOSTEIKAITĖ