Prieš keturis dešimtmečius pradėta kalbėti, jog prie vaikų auginimo ir auklėjimo vyrai turėtų prisidėti nuo pat gyvybės užsimezgimo pradžios.
Tada ėmė keistis „idealaus“ tėvo suvokimas ir vaiko maitinimu, miegu, drabužėliais pradėjo rūpintis tiek tėtis, tiek mama. Tuo pačiu pastebėta, jog tėvo įsitraukimas į vaiko auginimą ir auklėjimą priklauso tiek nuo paties vyro iniciatyvos, tiek nuo moters pagalbos vyrui susivokti tėvo vaidmenyje.
Žinia, jog laukiasi kūdikio, porą priverčia susimąstyti apie savo santykius ir jų ateitį. Daugėjant nesusituokusių porų, kurios turi vaikų, pradėta domėtis, kaip nesantuokoje auginantys vaikus vyrai įsitraukia į vaikų auklėjimą ir kokios įtakos šis įsitraukimas/neįsitraukimas turi poros santykiams.
Naujojoje Zelandijoje buvo atliktas tyrimas, kuriame buvo aiškinamasi, kaip vyro įsitraukimą į vaikų auginimą suvokia patys vyrai ir kaip moterys, bei kaip tėvo įsitraukimas į vaikų auklėjimą nulemia tolimesnius poros santykius. Tyrime dalyvavo 2200 nesusituokusių porų, kurios palaikė romantiškus santykius, kai jų vaikelis gimė. Praėjus metams po vaikelio gimimo 33 % tyrime dalyvavusių porų buvo išsiskyrusios, 15 % - susituokusios ir 52 % - palaikė stabilius nesantuokinius ryšius.
Poroms buvo pateikiami klausimai: kiek svarbi vyro finansinė parama vaikui, kiek svarbus tiesioginis rūpinimas (t.y. rengimas, prausimas, auklėjimas). 78 % porų tėvo įsitraukimą į vaiko auginimą siejo su finansine parama, 80 % - su rūpinimusi vaiku. Mokslininkai pastebėjo, jog daugiau vyrų nei moterų suvokė, jog tėvas prie vaiko auginimo gali prisidėti ne tik finansiškai, bet ir įvairiapusiškai rūpindamasis juo.
Be to, atrasta, jog porų, kuriose abu partneriai mano, jog abiejų tėvų indėlis į vaiko auginimą turi būti lygiavertis, santykiai yra stipresni ir jos dažniau susituokia. Tuo tarpu poros, kuriose abu partneriai mano, jog tėvo įsitraukimas į vaiko auginimą nėra svarbus, nutraukia santykius praėjus keliems mėnesiams po vaiko gimimo. Jei moteris mano, jog tėvo įsitraukimas į vaiko auginimą nėra svarbus, pora retai kada galvoja apie santuoką ir savo santykių ateitį. Vadinasi, moters požiūris į tėvystę turi įtakos santykių ateičiai.
Taigi, tėvo įsitraukimas į vaiko rūpinimąsi prieš gimdymą ir iš karto po jo suteikia santykiams stabilumo. O išlikti drauge padeda tai, jog tiek vyras, tiek moteris dalijasi savo lūkesčiais ir vizijomis apie tai, kaip jie įsivaizduoja tėvystę ir vaikų auginimą. Kuo labiau šie lūkesčiai sutampa, tuo santykiai būna stipresni ir stabilesni.
