Vis labiau artėjant lėtam žiemos periodui gali net ir atrodyti, kad visos negandos tik kaupiasi į bendrą katilą. Ką tokiu atveju reikėtų daryti, naujienų portalui tv3.lt sutiko papasakoti knygų „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ bei „Vaistažolių pasakos. Ir sveikatos receptai visai šeimai“ autorius, lektorius bei žolininkas dr. Marius Lasinskas.
„Kuomet rudenį susiduriame su ligomis, visais būdais bandome sau padėti. Vienas iš metodų – vaistažolės. Jeigu jomis pasirūpinote dar vasarą, tuomet rudenį ir žiemą jums bus lengviau“, – nusišypso pašnekovas.
Jonažolė
Viena populiariausių vaistažolių, anot M. Lasinsko, yra jonažolė, kurią rekomenduojama vartoti tuo metu, kai trūksta saulės šviesos. Ji taip pat yra apibūdinama kaip natūralus antidepresantas.
„Jonažolė puikiai tonizuoja, padeda pagerinti nuotaiką ir suteikia jėgų. Visgi, reikėtų prisiminti ir vieną svarbų aspektą, kad augalai turi įvairiausių biologiškai aktyvių medžiagų, kurios tirpsta tik skirtinguose tirpikliuose: vandenyje, aliejuje, etanolyje ir kt.
Kiekvienas tirpiklis iš augalo pasisavina skirtingas medžiagas, todėl labai daug kas priklauso ir nuo to, kaip paprasčiausiai ruošiame arbatą. Jeigu ją plikome verdančiu vandeniu, tuomet ištirps tik tos naudingosios augalo medžiagos, kurios tirpios vandenyje, pavyzdžiui, taninai, polifenoliai – flavanoidai.
Augale esantis hipericinas negali ištirpti vandenyje, todėl jei gersite jonažolės arbatą ir nuosėdas išmesite lauk – nesulauksite neigiamus jausmus slopinančio poveikio, nes paprasčiausiai organizmas šių medžiagų nepasisavins.
Todėl likusį nuosėdų likutį reikėtų panaudoti antrą kartą – sutrinti į žaliuosius kokteilius, sukramtyti arba pasigaminti salotoms padažą. Taip pat galima ir sutrinti nuosėdų likučius į miltelius ir vartoti juos su medumi, sviestu ar aliejumi. Tik tokiu atveju sulauksite viso vaistažolės norimo poveikio, kurio negalėjote sulaukti gerdami arbatą.“
Siauralapis gaurometis
Kita naudinga organizmui šaltuoju metų sezonu vaistažolė yra siauralapis gaurometis. Šis augalas suteikia organizmui jėgų visai dienai. Pašnekovas priduria, kad šią vaistažolę galima vartoti įvairiausoiomis formomis.
„Siauralapį gaurometį galima naudoti įvairiai: džiovinti, maišyti kartu su jonažolę ir darytis „džiaugsmo“ arbatą. Kaip ją pasigaminti? Lygiomis dalimis reikėtų sudėti raudonėlio žolę, gaurometį ir jonažolę“, – paaiškina M. Lasinskas.
Kalbėdamas apie naudingąsias vaistažolių arbatas, pašnekovas primena, kad tokius arbatų mišinius galima gerti tik 21 dieną, o po jos daryti savaitės laiko pertrauką:
„Taip arbatą reikėtų gerti 2-3 mėnesius, nes tokiu atveju vaistažolės geriausiai yra įsisavinamos. Nepamirškite, kad jos yra geriamos pusvalandis prieš valgį arba valandą po jo. Taip arbata pagerins virškinimo sistemos veiklą, nuotaiką, suteiks jėgų visai dienai. Vienas puodelis arbatos yra įprastam atsigėrimui, 2-3 puodeliai turi fiziologinį poveikį, o 5-6 – vaistinį.“
Be to, žolininkas įspėja, kad jeigu vaistažoles vartosite smulkintas, miltelių formoje, tuomet reikėtų prisiminti, kad dienos norma vaistažolių – 5 gramai.
„Šį šaukštą reikėtų išdalinti per pusryčius, pietus ir vakarienę. Jei norite, kad poveikis būtų stipresnis, tuomet galima suvartoti iki 10-15 gramų smulkintos žaliavos per dieną (2-3 valgomuosius šaukštus). Jeigu siekiate gydomojo poveikio, tuomet reikėtų vartoti 20-25 gramus smulkintos žaliavos ir per dieną ją išdalinti“, – primena pašnekovas.
Arbatas ar smulkintą vaistažolių žaliavą reikėtų vartoti atsižvelgiant ir į problemą. Jeigu kankina viršutinių kvėpavimo takų ligos, įvairūs peršalimai geriau rinktis vaistažoles vartoti arbatų forma, nes tuo pačiu ne tik gauname naudingas medžiagas, tačiau ir sušildome gleivinę, ją nuraminame, mažiname nosies paburkimą ir lengviname kosėjimą:
„Smulkinta žaliavą naudojame tuomet, kai reikia tų medžiagų, kurių negauname vartodami vaistažoles arbatomis. Taip gauti naudingas medžiagas rekomenduojama esant rimtesnėms bėdoms: inkstų, kepenų sutrikimams ir ligoms, esant padidėjusiam cholesterolio kiekiui, skausmui ar uždegimui.
Kaip galima vartoti? Reikįtų miltelius sumaišyti su vandeniu arba aliejumi, medumi ir tuomet visą gautą „košę“ išgerti. Arbatas galite vartoti ir esant rūgštingumo problemoms, peršalimui, slogai.“
Marius pasakoja, kad artėjant didžiausioms metų šventėms vartoti siauralapį gaurometį naudingą ir dėl galimų virškinimo sutrikimų, rūgštingumo, kadangi augalas geba nuraminti atsiradusias skrandyje žaizdas, opas, mažina padidėjusį rūgštingumą.
„Jei siauralapis gaurometis nepadėjo, tuomet galite pasidaryti kelių vaistažolių mišinį, pridėti svilarožolės. Taip pat papildomai galima vartoti ir linų sėmenis, saldymedžio šaknis, nes šie produktai taip pat padeda apsisaugoti nuo rūgštingumo“, – teigia dr. Marius Lasinskas.
Ką daryti peršalus ar susirgus gripu?
Sergant gripu, peršalimu ar kitomis virusinėmis ligomis reikėtų ne tik rūpintis savo organizmu, tačiau ir prisilaikyti tam tikros higienos. M. Lasinskas primena, kad sergant bet kokiomis ligomis yra be galo svarbi liežuvio priežiūra:
„Norint nuo liežuvio nuplauti nešvarumus, bacilas, reikėtų burną praskalauti aliejumi bent 5 minutes. Vėliau viską nuplaukite burnos skalavimo skysčiu, vandeniu. Po to gerkite arbatas iš uogienių. Rekomenduoju išgerti juodųjų serbentų lapų, pelkinės vingiorykštės, siauralapio gauromečio. Iš tiesų, tinka visi kvapnūs augalai, pavyzdžiui, kaip čiobrelis.“
Vos tik pajutus pirmuosius, artėjančios ligos simptomus ar nuovargį, nepagailėkite ir arbatų gerkite tuo metu kur kas daugiau nei įprastai. Taip pat nemirškite ir medaus.
„Puikiai tiks liepų, šeivamedžio žiedų arbata arba šeivamedžio žiedų ir šalavijo derinys. Pamatysite, kaip ligos ims ir pabėgs pačios. Šį mišinį gerkite mažais gurkšneliais kartu su šaukštu medaus“, – nusišypso siūlydamas žolininkas.
Norint apsisaugoti nuo rudens / žiemos ligų, puikiai tiks ir bičių produktai: medus, bičių duonelė, bičių pikis. Vyras tikina, kad propolis puikiai padės numalšinti gerklės skausmą, o bičių pikių ekstraktas – nuvys į šalį visus peršalimus.
„Žinoma, ne ką mažiau naudingas yra bičių pienelis, duonelė. Pienelį galima paprasčiausiai sučiulpti. Jeigu dažnai sergate virusinėmis ligomis, nepabijokite pasirūpinti papildais, nes jie tikrai gali būti naudingi. Atkreipkite dėmesį į tai, kad papildų sudėtyje būtų jonažolės, gauromečio.
Be to, nepamirškite, kad Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad sveikata apima ne tik gerą organizmo būklę, ligų nebuvimą, tačiau ir išskiria ją į kelias grupes: fizinę, psichinę, dvasinę, socialinę sveikatą. Atraskite mėgstamą veiklą, bendraukite vieni su kitais, stiprinkite savo dvasinę, socialinę ir psichologinę sveikatas, nes tai yra be galo svarbu bendrai savijautai.
Linkiu atrasti gyvenimo džiaugsmą, širdžiai mielus darbus. Linkiu, kad kiekvienas augalėlis padėtų jums būti sveikais, laimingais. Leiskite laiką gamtoje, nes ten, kur laimė ir džiaugsmas – ligoms vietos nebėra“, – nusišypsodamas linki knygų „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ bei „Vaistažolių pasakos. Ir sveikatos receptai visai šeimai“ autorius, lektorius bei žolininkas dr. Marius Lasinskas.
Puikus metas pasirūpinti sveikata
Be to, žolininkas priduria, kad dabar yra puikus metas pasirinkti dar likusių uogų:
„Siūlau prisirinkti ir šermukšnių, šaltalankių uogų. Taip pat ir svarainių, kadangi jie yra nuostabūs – aprūpina organizmą vitaminais, antioksidantais ir padeda peršalus.“
Eidami į lauką apsidairykite, galbūt dar nebus nukritusios dilgėlių sėklos, kurios yra taip pat be galo naudingos. Pastebėję jas nepatingėkite jų pasirinkti, nes dilgėlių sėklos gali būti puikus prieskonis.
„Galite jas sumaišyti su saulėgrąžomis, pasidarykite dilgėlių chalvos. Vėliau, kuomet prasidės žiema ir ateis pirmosios šalnos, pagalbos ranką ties spygliuočiai: eglės, kadagiai, pušys. Pasirinkite ir kadagio uogyčių, kadangi jos gerina virškinimą, regėjimą“, – sako pašnekovas.
