Teigiama, kad per Žolinę seniau lietuviai už suteiktą derlių ir grožį dėkodavo Žemei, rinkdavo gražiausias laukų gėles, vaistažoles.
Vaistažolininkas ir knygelių „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ bei „Vaistažolių pasakos. Ir sveikatos receptai visai šeimai“ autorius dr. Marius Lasinskas sako, kad daugumai žmonių šiuo metu Žolinė yra eilinė laisva diena. Visgi, pasak jo, tiems, kurie vis dar yra išlaikę ryšį su gamta, senove ir savo seneliais, tai – svarbi šventė.
„Žolinė būdavo brandos, pilnatvės šventė, kai jau gamtoje pasiekta brandos stadija. Jau matome ir obuoliukus krentant ir gaurometis pūkus meta. Anksčiau senoliai sakydavo, kad šis metas – ypatingas, rinkdavo įvairias žoleles, kurios būdavo netgi šventinamos ir įgydavo daugiau gydančiųjų galių.
Taigi, šią dieną įprasminti galima pasirenkant augalų, kurie turi gerą naudą ir pasirūpinti jų atsargomis rudeniui, žiemai“, – nusišypso kalbėdamas pašnekovas.
Tad, ką šiuo metu dar galite rasti miškuose, laukuose, pievose ar net savo sode?
Čiobrelis, mėta, ramunėlės, medetkos
Dr. Marius Lasinskas pasakoja kad šiuo metu būtina pasirinkti čiobrelių rudens, žiemos vaistinėlei. Anot jo, čiobrelis – tradicinis augalas, kuris padeda nuo pačių įvairiausių žiemos negandų: kosulių, slogos, gerklės skausmo, temperatūros.
„Jeigu čiobrelį auginate savo sode, ko gero, jis bus vaistinis, tačiau yra ir kitų rūšių, pavyzdžiui, citrininis. Miške galite rasti paprastąjį arba keturbriaunį čiobrelį. Pajūryje čiobrelių dar galite rasti kur sausos pievos, o kituose regionuose – miškuose arba, kaip minėjau, sode.
Radę kirpkite visą augalą, kitaip tariant jo antžeminę dalį, tinkamai sudžiovinkite ir turėsite ne tik vaistą, bet ir puikų prieskonį, kurs pagerins virškinimą, suteiks maistui gerą skonį“, – pataria vaistažolininkas.
Kitas augalas, kuris taip pat turėtų vaistinėlėje užimti garbingą vietą, yra mėtos. Ši vaistažolė yra universalus augalas, tinkantis ne tik pagerinti sveikatą, bet ir paskaninti arbatą. Ypatingai mėtų arbatas mėgsta vaikai. Pašnekovas teigia, kad mėtų arbata puikiai nuims nerimą.
„Tai gali būti puiki vakaro arbata, ypač, jeigu ją paskaninsite melisa, ramunėlėmis, kurios šiuo metu dar žydi, išeis nuostabiai skanus gėrimas, kuris padės nurimti, numalšins pilvo spazmus, pagerins virškinimą, nuims esančią pilve įtampą. Sumaišius mėtą, melisą ir ramunėles lygiomis dalimis bus tikra puiki arbata“, – pabrėžia.
Dar vienas nuostabus augalas, kurio naudingas savybes neretai pamiršta žmonės, yra medetka. Geriant medetkų nuovirą galima numalšinti vidinius uždegimus arba plauti išorines žaizdas, pavyzdžiui, pūliuojančias akis.
Pasak dr. M. Lasinsko, medetkos vakare padeda sumažinti kraujospūdį, gerina miegą. Be to, mėgautis medetkomis galima ne tik nuskynus jų žiedus, tačiau ir pakramtant tik žiedlapius:
„Žiedlapiai be viduriuko yra nuostabaus skonio, galima juos kramtyti. Jeigu niekada nesate jų ragavę – išbandykite, nuskinkite ir pakramtykite. Galite skinti ir visą žiedą, jį kramtyti, dėti į salotas.
Medetkos žiedelis primena išdėliotas mažas morkytes aplink žiedo centrą, o tai reiškia, kad žiedlapiai turi daug medžiagų naudingų, karotenoidų, kurie gerina odos būklę, akis. Nepamirškite, kad akys yra mūsų sielos veidrodis, todėl regėjimas yra labai svarbus, kuris vis labiau ir labiau prastėja nuo įvairių ekranų, skubaus gyvenimo ritmo.“
Kalbėdamas apie akis kaip vieną svarbiausių žmogaus pažinimo organų, pašnekovas ragina skaitytojus nepamiršti pasirūpinti jų sveikata ir pasidomėti akių pratimais. Ypatingai vaistažolininkas rekomenduoja išbandyti gydytojo Viljamo Beitso akių pratimus, kurie padeda atsikratyti akinių:
„Panašia tema galite perskaityti ir knygą „Atsikratykite akinių žudikų visiems laikams!“, ten rasite puikių patarimų, taip pat pasidomėkite ir Lietuvos sveikuolių organizacijos stovyklomis.
Be to, jei prie medetkų pridėsite dar ir kitus augalus: akišveitę, kadagių uogytes, turėsite nuostabią akių sveikatą. Artėjant tamsiam sezonui pavalgykite daugiau mėlynių, šilauogių, kurios bus tik į naudą.“
Bitkrėslė, dilgėlių sėklos, asiūklis
Šiuo metu pasirinkti galima ir vis dar gražiai žydinčių bitkrėslių. Nors šis augalas priskiriamas prie nuodingų, stipriai veikiančių vaistažolių, tačiau jų turėti savo namuose pasidžiovinus pašnekovas rekomenduoja tais atvejais, kai užpuola organizmą kirmėlės.
„Tradicinis receptas: kartusis kietis (pelynas), bitkrėslė ir gvazdikėliai. Viską galima sumaišyti lygiomis dalimis ir vartoti septynias dienas, po jų daryti trijų dienų pertrauką ir dar pavartoti septyniais dienas. Kadangi šie augalai – bitkrėslė ir kartusis kietis – stipresni, reikėtų pradėti nuo pusės šaukštelio per dieną, o esant rimtesnėms bėdoms, suaugusieji gali vartoti ir vieną valgomąjį šaukštą. Vaikams reikėtų žiūrėti pagal amžių“, – pabrėžia.
Nepamiršti reikėtų pasirūpinti ir dilgėlių sėklomis, kuriose – gausus vitaminų. Pasitikrinti, ar dilgėlių sėklos jau sunokusios, labai paprasta – tereikia palietus pasižiūrėti, ar jų sėklos ima byrėti į rankas. Dr. Marius Lasinskas sako, kad sėklų reikėtų pasirinkti sausą dieną į švarų indelį ir taip būsite pasirūpinę puikiais vitaminais rudeniui.
„Dilgėlių sėklas bus galima dėti į grikius, košes, sriubą. Galite ir porą arbatinių šaukštelių sėklų sukramtyti. Jeigu dėsite šaukštą dilgėlių sėklų, šaukštą džiovintų saulėgrąžų ir šaukštelį medaus bei viską sutrinsite, pasigaminsite skanią dilgėlių chalvą. Tikslų receptą bei daugiau kitų galite rasti ir mano knygelėje „Vaistažolių pasakos. Ir sveikatos receptai visai šeimai“, – nusišypso vyras.
Prie visos gausos naudingų vaistažolių taip pat galite rasti ir asiūklį, kuris taip pat yra nuostabus augalas bei žolininkų vadinamas „gamtiniu inkstu“. Vaistažolininkas pasakoja, kad rasti galite ir lipikų žolę, kuri gerina limfinę sistemą, taip pat vingiorykštę, kuri padeda apsisaugoti nuo uždegimų. Netrukus pasirinkti galėsite ir juoduogio šeivamedžio uogų, kurios vartojamos su liepų žiedais bus puikus vaistas nuo gripo.
Dobilas, gaurometis, kiaulpienės, gyslotis
Norint apsisaugoti nuo kosulio, pagerinti savijautą menopauzės metu ar paprasčiausiai pasirūpinti estrogeno šaltiniu, vaistažolininkas rekomenduoja paieškoti dobilų, ypač raudonų. Į šią kategoriją taip pat papuola ir kraujažolė, dilgėlė, medetka – tai yra puikūs augalai, norint palaikyti gerą savijautą moterims:
„Vyrams tikrai dar galima rasti gauromečio lapelių, tačiau peržydėjusių žiedų nerinkite, nes jie gali greitai pavirsti pūkais. Gauromečio lapeliai puikiai tiks ne tik vyrams, bet ir visai šeimai norint palaikyti imunitetą, sumažinti padidėjusį rūgštingumą.
Iš tiesų dabar dar yra daug augalų, kurių galima pasirinkti. Štai kad ir kiaulpienių lapelių, kurios padaro ne tik skanią arbatą, bet ir mažina blogąjį cholesterolį, gerina kepenų veiklą. Jei pridėsite dar ir vaistinę dirvuolę, bus išvis puiki arbata gerinanti kasos veiklą. Aišku, pasirinkite ir gysločio sėklų, kurios pagerina žarnyno veiklą, takažolę, kur padės inkstams.“
Kalbėdamas apie vaistažoles, kuriomis reikėtų pasirūpinti per Žolinę, dr. M. Lasinskas taip pat priduria nepamiršti, kaip jas reikia vėliau tinkamai vartoti, nepiktnaudžiauti. Be to, pašnekovas pabrėžia, kad kiekvienas žolininkas turi savas metodikas, todėl neretai jos skiriasi, tačiau nebūtinai jos yra neteisingos.
„Būna žmonės sako, kad vienas žolininkas sakė taip daryti, o kitas kitaip. Tačiau kiekvienas specialistas turi savo metodiką, patirtį ir kiekvienas jis gali būti teisus. Visuomet siūlau kreiptis į tuos žolininkus, kuriuos jūs pažįstate, pasitikite ir pasikliaunate jų nurodymais, nes dažnai jie skiriasi, tačiau taip jau yra, kai kiekvienas turi skirtingą sukauptą žinių šaltinį, patirtį, metodus, kurie gal ir skiriasi, bet yra teisingi“, – nusišypsodamas baigia pokalbį dr. M. Lasinskas.
