Apie tai, kaip tai padaryti Raseinių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro organizuojamos sveikatos stiprinimo programos „Sveika širdis“ paskaitoje pasakojo vaistininkas-žolininkas, VDU Žemės ūkio akademijos doktorantas, „Žolinčių akademijos“ viceprezidentas, knygos „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ Marius Lasinskas.
Žolelių gydomąjį poveikį organizmui tyrinėja atskira medicinos sritis – fitoterapija ir tai yra vienas iš būdų, kaip išlaikyti sveiką organizmą. Yra ne vienas augalas, kuris gali padėti peršalus. Kaip vieną geriausių pagalbininkų šiuo atveju M. Lasinskas įvardija juoduogį šeivamedį.
„Juoduogis šeivamedis man labai patinka. Su šeivamedžiu mane supažindino Edvardas Kazlauskis, kai rimtas gripas buvo apėmęs mūsų šeimą. Tai jis patarė suvalgyti po valgomąjį šaukštą uogų sirupo. Šeivamedis nuo gripo yra išbandytas ir žinomas visame pasaulyje.
Mano tėtis buvo susirgęs koronavirusu. Padariau ekspermentą – girdžiau jį šeivamedžio žiedais su liepų žiedais lygiomis dalimis. Jis pagėrė jų litrais ir nežinau, ar sutapimas, ar ne, bet dvi dienos ir sveikas sveikutėlis“, – pasakoja M. Lasinskas.
Žolininkas priduria, kad visada užpuolus temperatūrai ar gripui, visada griebiasi šeivamedžio arbatos, o tam, kad jo poveikį dar labiau sustiprintų – valgo medų.
„Šeivamedį galima naudoti ir profilaktikai, kad nesusirgtume ir jau susirgus, kad palengvintume ligą – kosulys palengvins, slogą, temperatūrą sumažins. Šeivamedžio žiedų arbatos tikrai reikia turėti savo vaistinėlėse“, – sako jis.
Žolininkas įspėja, kad negalima vartoti šeivamedžio lapų ar žievės, ar neprinokusių uogų, nes jie gali sukelti vėmimą ar viduriavimą. Geriausia vartoti žiedus arba gerai sunokusias juodos spalvos uogas. Šeivamedžio žiedynus geriausia rinkti maždaug liepos mėnesį, o uogos pasirodo rudeniop arba rugsėjį. Svarbu žinoti, kad jų negalima džiovinti tiesioginiuose saulės spinduliuose.
Liepa
Nuo senų senovės žinoma, kad liepų žiedų arbata kvepia medumi, padeda peršalus. Tačiau yra ir kitas ne ką mažiau naudingas liepos panaudojimo būdas:
„Liepos turi daug gleivių, todėl jos gali padėti ir nudegus saulėje ar apsideginus karštais paviršiais. Liepų žiedus ar žievę pavirkite ir gausite gleivingą skystį, kurį ataušinę, galėsite tepti ant odos. Jis regeneruoja odą, nuslopina skausmą, atstato odą“.
Gaurometis
Žolininkas M. Laisnskas neslepia, kad gaurometis – mėgstamiausias jo augalas, su kurio geriausiomis savybėmis susidūrė savo asmeninėje patirtyje.
„Su gauromečiu per pusmetį ar metus susitvarkiau savo problemas su refliuksu ir dar kitiems dabar padedu“, – šypsosi jis kalbėdamas.
Gaurometis gali pagelbėti kenčiantiems nuo refliukso, rūgštingumo, skrandžio opų, pilvo pūtimų. Galima jį naudoti ir džiovintą, ir žalią, ir fermentuotą. Jeigu klausiate, o kada jis naudingiausias, žolininkas patikina, kad gaurometis naudingiausias šviežias ir ką tik nuskintas, nes apdorojant jš įvairiais būdais jame mažėja vitamino C kiekis. Tačiau jokiu būdu negalima nuvertinti ir džiovinto, ar fermentuoto gauromečio.
Tačiau jis priduria, kad tiksliai pasakyti ar verčiau rinktis šviežią, ar fermentuotą gauromečio arbatą jis tikrai negali. Tam reikia individualios konsultacijos.
„Ar būna kam nors, kad nervai nelaiko? Tuomet juos reikia kur nors pririšti. <...> Arba, kad nereikėtų vėliau jų ieškoti, gerkite gauromečio arbatą. Ji dar ir nuotaiką pagerins.
Dabar žmonės man skambina ir sako, kad, Mariau, nebežinau ar gyvent, ar nebegyvent. <...> Terapija paprastesnė gali būti. Likus pusvalandžiui iki žinių į puodelį įsidėkite šaukštelį arba du gauromečio, stiklinė karšto vandens ir palaikykite apie 15 minučių. Išgėrę jau galėsite jungtis ramiai žiūrėti žinių. Tiks ir visai šeimai, vaikams, ir nėščiomis, nes ir joms kartais nervai nelaiko“, – šypsosi kalbėdamas jis.
Masinis gauromečio žydėjimas prasideda birželio pabaigoje arba liepos pradžioje. Rinkti reikėtų lapus, žiedus ir viršūnę.
Kuo skubiau ieškokite kiaulpienių ir kačiukų
Tačiau šiuo metu aktualiausi augalai yra ant blindžių išsiskleidę „kačiukai“ ir kiaulpienės.
„Kačiukus“ galima ne tik ant Velykų stalo pasimerkti, tačiau iš jų pasidaryti arbatos. Tereikia į puodelį įdėti kelis kačiukus ir užpilti karštu vandeniu. M. Lasinskas pažymi, kad vaikams tokia arbata irgi paliks nemažą įspūdį ir papildomai į ją galima įpilti obuolių sulčių ar įdėti šaukštelį medaus, kad skonis būtų saldesnis. O tokią arbatą naudoti vietoj aspirino – puikiai tiks visiems pavasariniams peršalimams atbaidyti.
O išėję pasivaikščioti toliau nuo miesto ir automobilių gaudesio, dairykitės kiaulpienių, o radę išsiraukite ją su šaknimis ir neškitės namo.
„Išsikasu kiaulpienės šaknį, jau galima dabar kasti, nuplaunu, kad žemių nebūtų, galiu nulupti, supjaustau gabaliukais, išdžiovinu 40 laipsnių temperatūroje ir gaunu džiovintus kiaulpienės šaknies gabalėlius. Jie labai skanūs, kaip riešutukai. Galima ir pakepti keptuvėje tokius gabaliukus, sumalame ir gausime kakavą arba kavą“, – sako M. Lasinskas.
Kiaulpienių šaknys pagerins kepenų darbą, skatins tulžies skyrimąsi ir gerins žarnyno veiklą. Tiek šaknys, tiek lapai turi kartų skonį, kuris, pasirodo, yra naudingas žarnynui, nes skatina ir skrandžio veiklą, gerina tulžies skyrimąsi ir virškinamųjų sulčių skyrimąsi.
Vieną kartą valgomi augalai
Visus vaistinių žolelių entuziastus M. Lasinskas dar kartą įspėja, kad negalima kramtyti visų augalų, kuriuos randate gamtoje, nes ne vienas iš jų pasirodo esąs nuodingas. Tačiau šiuo metu labiausiai, gražiais mažais rausvais žiedeliais, vilioja žalčialukniai.
„Žalčialuknio žiedeliai labai gražūs – jų galima rasti dar ir sniegui nenutirpus. Jo šakelės lanksčios, tad lengvai nulaužti jų nepavyks. Tačiau jeigu bandysite jo atsikąsti, tai parsinešite ne saują jų žiedelių, o savo dantis, nes jų nuodai labai stiprūs.
Tačiau reikia žinoti, kas paprasto žmogaus rankose yra nuodinga, specialisto rankose gali tapti naudinga“, – priduria jis.
Svarbu prisiminti
Be to, žolininkas primena, kad augalus galima naudoti ne tik arbatoms. Iš jų galima daryti valgomus miltelius, prieskonius, berti į vonias, naudoti kaip eterinį aliejų, tepalą, maisto papildus.
„Reikia kantrybės, kad gautumėte poveikį. Kartais žmonės kelias dienas geria arbatą ir po to sako, kad ji nepadeda nuo rūgštingumo, nors šia liga serga jau dvidešimt su metus. Taip paprastai nieko nebus. Reikia laiko. Kartais gali prireikti tų pačių dvidešimt metų ligai ištaisyti“, – primena jis.
Naudinga žinoti ir tai, kad arbatai galima naudoti ir šviežius augalus – tiesiog žiupsnelį užpilti 85-90 laipsnių temperatūros vandeniu, uždengti ir palaikyti. Jeigu dėsite visą augalą laikykite 10-15 minučių, o jeigu tik žiedus užteks ir 5 minučių – jie labai greitai perduoda savo veikliąsias medžiagas.
