Moteris jau penkerius metus tinklaraštyje „Babyblog“ dalijasi savo išgyvenimais, patirtimis bei patarimais su mamomis. Pati Sotera juokiasi, kad tokio dėmesio ji nesitikėjo sulaukti, o tinklaraštį kūrė savo draugėms.
Prieš penkerius metus sugalvojote kurti tinklaraštį, kaip kilo idėja, ar ilgai apie tai galvojote?
Viskas nutiko labai netikėtai, neturėjau jokių planų rašyti tinklaraštį, o prieš penkerius metus nebuvo jie tokie ir populiarūs. Mano dukrytei tuo metu buvo keturi mėnesiai, ji labai sirgo ir daug kam buvo alergiška. Turėjau būti visada atidesnė renkantis produktus, taip pat konsultavausi su močiute, nes ji yra gydytoja. Gaudavau daug patarimų, kadangi turėjau daug laiko, tais patarimais ėmiau dalytis ir su kitais.
Sukūriau puslapį savo draugėms ir pažįstamiems, tačiau ėmė augti sekėjai, jungėsi nepažįstami žmonės, per mėnesį jau turėjau penkis tūkstančius sekėjų. Buvau, tikriausiai, pirmoji mama rašanti tinklaraštį, kuriame dalinausi patirtimi, pasakojau net kokius skalbimo miltelius ar kosmetiką renkuosi. Vėliau man tiekėjai ėmė siūlyti produktus, džiaugiausi, kad galiu išbandyti ir patarti kitiems. Viskas išsivystė labai organiškai be jokių kėslų ar pašalinių minčių, turėjau vienintelį norą – patarti ir padėti draugėms, o tinklaraštis išaugo ir šiai dienai yra gan didelis.
Ar nepritrūksta idėjų, ar nebūna, kad rašyti nebesinori?
Būna kartai, bet tada aš nieko ir nekeliu. Dažniausiai mintys kyla spontaniškai, aš nekuriu strategijų, neapgalvoju kada, kokį tekstą reikės paleist, jei man kyla idėja ir jaučiu, kad ji bus įdomi kitiems – tuomet pasidaliju. Nėštumo metu daug dalijausi savo savijauta, kokios mintys mane supo.
Tikriausiai, tai ir yra mano sėkmės paslaptis, aš esu natūrali, kartais nevengiu pasijuokti iš savęs, bendrauju su sekėjomis kaip su savo draugėmis, nekuriu personažų ir būnu savimi. Manau, mamoms patinka tas paprastumas ir susireikšminimas. Žinoma, ne visiems patinku, bet sulaukiu daug palaikymo ir tai skatina tobulėti, judėti pirmyn.
Sulaukėte daug dėmesio, ar dažnai gaunate ir neigiamų žinučių, ar kitų mamų „pamokslų“?
Aš pati neigiamos nuomonės ar neigiamų emocijų negaunu, kartais pati stebiuosi. Būna man kitos mamos perduoda, kad apie mane kažką negražaus išgirdo forumuose, ar kitose medijose. Gaunu patarimų, kitos mamos pasidalija savo patirtimis. Juk gyvenime ne visiems esi gražus ar fainas, neturi visiems patikti. Džiaugiuosi, kad mane supa žmonės, kuriems aš patinku, dėl jų norisi stengtis dirbti toliau.
Paskutiniu metu sulaukiu nemažai įvertinimų ir apdovanojimų, labai džiaugiuosi, kad vis dar pavyksta, penkerius metus rašant, išlaikyti dėmesį. 2018-aisiais tapau mamų tinklaraštininke, praėjusiais metais buvo atliktas „Gemius“ tyrimas, kuriame „BabyBlog“ užėmė trečiąją vietą mamų tinklaraščio kategorijoje. Man tai labai dideli įvertinimai, kurie mane labai stebina.
Sudėtingas nėštumas
Naujienų portalas tv3.lt primena, paskutinėmis nėštumo dienomis kalbinta Sotera prisipažino, kad antrasis nėštumas jai nebuvo lengvas: „Šis nėštumas yra ženkliai sunkesnis, pirmus keturis mėnesius labai blogai jaučiausi, nuolatos svaigdavo galva, negalėdavau važiuoti automobiliu, nes pykindavo. Paskutinius mėnesius kankina pilvo skausmai, keista savijauta, kartais tiesiog kelias dienas guliu, nes silpnai jaučiuosi. To nebuvo su pirmuoju nėštumu, įdomu, koks bus gimdymas. Kaip mano daktaras sako, kad kiekvienas neštumas yra skirtingas, čia kaip obelis, ant jos auga daugybė obuolių ir jie visi skirtingi.“
Paklausta, kaip į žinią, kad greitai taps sese, reaguoja Soteros penkiametė dukrelė, moteris atviravo, jog teko konsultuotis su specialistais: „Anksčiau mano dukra nereaguodavo į mažus vaikus, jai patikdavo žaisti su vyresniais, kai pasakėme, kad laukiame sesutės, ji pasikeitė kardinaliai, Dukra ėmė rodyti dėmesį mažiesiems, juos šnekinti. Ji labai laukia ir ruošiasi sesutės gimimui, taip pat ir aš stengiuosi ją paruošti.
Stengiuosi dukrai išaiškinti, kad ji turės būti savarankiškesnė, nežinau, kaip jausiuosi po gimdymo, galbūt savaitę nepasikelsiu iš lovos, todėl jai reikės pačiai pasikloti lovą, apsirengti. Nenoriu, kad dukra jaustų stresą ir jaustųsi gaunanti mažiau dėmesio, todėl stengiuosi jai viską išaiškinti ir ją paruošti. Jai dar tik penkeri, ji mažutė, bet vis vien turiu jai viską paaiškinti. Labai daug šnekėjau su psichologais, ką reikėtų daryti, pasiklausiau tam tikrų nuomonių, tačiau darau viską, ką jaučia širdis. Aš išvadas pasidarau pati ir sistemą susigalvoju pati, ji man puikiai veikia.“
