Kaulų audinių formavimasis vaikystėje yra labai svarbus, kad vėliau kaulai būtų sveiki, o senatvėje išvengtų osteoporozės. Vaikystėje kaulų audinys susikuria sparčiau nei jis nyksta, tačiau perkopus per 30 metų, šis procesas tampa atvirkštinis. Todėl svarbu, kad vaikystėje ir ankstyvoje paauglystėje susidarytų daug kaulų audinio.
Vitaminas D vaidina svarbų vaidmenį kaulų sveikatai, kadangi padeda įsisavinti kalcį. Kol kas nėra ištirta, kiek reikia sukaupti vitamino D, kad jis padidintų kaulų tankį gyvenimo pradžioje arba vėliau.
Šiuo tyrimu Australijos mokslininkai siekė nustatyti, kaip vitaminas D nėštumo laikotarpiu galėtų lemti vaikų kaulų masę.
Mokslininkai daug metų stebėjo 341 motiną ir jų pagimdytus vaikus. Aštuonioliktą nėštumo savaitę buvo ištirti vitamino D kiekiai tiriamųjų organizme. Nustatyta, kad 37,7 proc. moterų vitamino D turėjo nepakankamai.
Vaikams sulaukus 20 metų amžiaus, buvo išmatuotas jų kaulų mineralinis tankis. Palyginę šiuos duomenis su jų mamų kraujo tyrimo rezultatais, mokslininkai pastebėjo, kad vitamino D nepakankamumas susijęs su mažesniu kaulų tankiu.
Nepakankamai vitamino D turėjusių moterų vaikų kaulų mineralinis tankis buvo 2,7 proc. mažesnis palyginti su vaikais, kurių motinos vitamino D turėjo pakankamai.
„Mes darome išvadą, kad vitamino D nepakankamumas nėštumo laikotarpiu yra siejamas su mažesne vaikų kaulų mase. Todėl vėliau gyvenime šioms atžaloms gali būti didesnė kaulų lūžių tikimybė“, rašo tyrimo autoriai. Jie pažymi, kad reikia atlikti daugiau panašių tyrimų.
Tyrimo ataskaitą paskelbė JAV leidžiamas žurnalas „Journal of Bone and Mineral Research“.
Prieš kelerius metus panašūs rezultatai gauti Jungtinėje Karalystėje ištyrus 198 motinas ir jų vaikus, kai jie sulaukė 9 metų amžiaus. Tame tyrime vitamino D trūko beveik pusei nėščiųjų, ir britų mokslininkai savo tyrimo išvadose be kita ko pažymėjo, kad ypač žiemos laikotarpiu nėščiosios turi pasirūpinti gauti pakankamai vitamino D.
Vitaminu D pakankamai apsirūpinti užtektų 10 minučių pabūti saulėje, tačiau toliau nuo pusiaujo esančiose vietovėse (ir Lietuvoje) to padaryti neišeina. Neseniai Vidurio Europos ekspertų kolegija parengė naujas vitamino D vartojimo šioje Europos dalyje rekomendacijas.
Kolegija siūlo tokias vitamino D paros norams: kūdikiams iki pusės metų amžiaus - 10 mikrogramų (µg), kūdikiams nuo pusės metų iki metų - 10-15 µg, vaikams ir paaugliams - 15-25 µg, suaugusiems - 20-50 µg, nėščiosioms - 37,5-50 µg.
Taip pat pateikiamos rekomenduojamos paros normos didesnės rizikos grupėms: neišnešiotiems kūdikiams - 10-20 µg, nutukusiems vaikams - 30-50 µg, nutukusiems suaugusiems - 40-100 µg, dirbantiems naktį - 25-50 µg. Vitamino D nepakankamumas siejamas su osteoporoze ir dažnais kaulų lūžiais, arterine hipertenzija, širdies ligomis, vėžiu bei autoimuniniais susirgimais.
Vitamino D turi riebiosios šaltųjų vandenų žuvys kaip lašišos, skumbrės ir silkės, taip pat žuvų taukai ir kiaušinio trynys.
