Ketvirtadienį žiniasklaidoje nusirito naujiena apie parlamentaro P. Gražulio ir palangiškės B. Navickaitės nesantuokinę dukrelę. Istoriją paviešino pati mergaitės motina, įsiutusi po to, kai P. Gražulis judviejų atžalą pavadino negražia. Moteris teigė, kad iš pradžių Seimo narys net septynis nėštumo mėnesius ją ragino pasidaryti abortą. Galiausiai P. Gražulis pripažino savo tėvystę ir moteriai pažadėjo 5 tūkst. eurų.
Nesantuokinių vaikų mažėja
Nepaisant to, kad P. Gražulis ir B. Navickaitė papildė nesantuokinių vaikų skaičių, šis rodiklis Lietuvoje kurį laiką mažėja, tiesa, banguodamas.
Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, 2013–2017 metais stebėta vaikų, gimusių ne santuokoje mažėjimo tendencija. Palyginimui, 2013 m. tokių vaikų bendrai ir mieste, ir kaime buvo 8,8 tūkst., o 2017 m. – 7,7 tūkst. Tuo metu 2000 m. ne santuokoje gimė taip pat 7,7 tūkst. vaikų.
Daugiausiai vaikų ne santuokoje 2017 m. gimė amžiaus grupėje 25–29 m. Ši tendencija matyti ir miestuose, ir kaimuose. Rečiausiai nesantuokiniai vaikai gimsta moterims iki 16 m. ir virš 45, bet šioms amžiaus grupėms vaikų apskritai gimsta mažiau.
Moterys iki 16 metų 2017 m. susilaukė 25 nesantuokinių vaikų, 16–19 metų – 634, 20–24 metų – 1,9 tūkst., 25–29 metų – 2,2 tūkst., 30–34 metų – 1,76 tūkst., 35–39 metų – 910, 40–44 metų – 239, 45 m. ir daugiau – 13.
Vienišoms mamoms – sudėtinga
2015 m. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedros profesorės Aušros Maslauskaitės atlikto tyrimo duomenimis, tuomet Lietuvoje buvo 100 tūkst. šeimų, kuriuose vaikus augina vienas iš tėvų, dažniausiai mama, mat vienišų tėčių – tik 3 proc.
Pristatydama tyrimą VDU, profesorė sakė, kad vienišų motinų padėtis Lietuvoje yra sudėtinga, pirmiausia kalbant apie ekonomines gyvenimo sąlygas. Tokios šeimos turi apriboti savo vartojimą, apsiriboti būtiniausiomis prekėmis, dažnai turi atsisakyti laisvalaikio pramogų.
A. Maslauskaitės teigimu, vaikams iš tokių šeimų sunkiau kilti aukštyn, stingant pragyvenimo lėšų, vaikai ne taip dažnai siekia aukštojo išsilavinimo, greičiau įgyja profesiją ir pradeda suaugusiųjų gyvenimą. Be to, augindamos vaikus vienos, motinos išgyvena sunkią psichologinę būklę, nukenčia jų psichologinė gerovė.
Atliktas tyrimas rodo, jog maždaug pusė vienišų motinų savaitę iki tyrimo patyrė prislėgtumo jausmą, liūdesį, vienatvę, mintis, jog gyvenimas nenusisekė.
Anot profesorės, Lietuva kartu su Estija, Latvija, Skandinavijos šalimis ir Jungtine Karalyste išsiskiria aukščiausiais vienišų tėvų, auginančių nepilnamečius vaikus, rodikliais ES, rašo vdu.lt.
Trauma visam gyvenimui
Tam, kad gyvenant nepilnoje šeimoje sunku tiek vienam likusiam tėvui, tiek vaikui, patvirtina ir psichologas Edvardas Šidlauskas. Tiesa, jis pastebi, kad vieniša mama skiriasi nuo vienišo tėvo. Vienišas tėvas visuomenės akyse – kone didvyris, tarsi ypatingas reiškinys.
Tuo metu vieniša mama dažnai pasmerkta visuomenės būti vertinama kaip laisvo elgesio ar nerimta moteris, „prisidariusi vaikų“.
„Vienišai mamai daug sunkiau psichologiškai atlaikyti žvilgsnius, kažko prašyti, pagalbos įvairių institucijų ar žmonių“, – tv3.lt sakė E. Šidlauskas.
Tačiau bet kuri iš šių situacijų – neabejotina trauma vaikui, pabrėžia psichologas, mat vaikas patiria didelę emocinio smurto dozę. Anot E. Šidlausko, be vieno iš tėvų augantys vaikai dažnai varsto psichologų duris, nes jiems pasireiškia elgesio ar savivertės problemų.
„Toks vaikas paprastai turi didelį meilės deficitą. Tai yra 50 proc. to, ką turėjo duoti tėtis ar mama, jis negavo. Tokiam vaikui, aišku, labai svarbu šiluma, palaikymas, meilė, dėmesys, rūpestis. Kad jis jaustų, jog gali jumis pasitikėti, prašyti pagalbos. Tokie vaikai labai pažeidžiami savivertės prasme“, – sakė psichologas.
Kaip padėti?
Paklaustas, kaip galima padėti žmogui, kurį vieną su vaiku paliko partneris, E. Šidlauskas teigė, kad vieno recepto tam nėra, tačiau jis nerekomenduoja paliktojo įkyriai klausinėti, kur dingo jo partneris.
„Tai nieko neduoda, tik įskaudina, primena kažkokį konfliktą ar skyrybas. Svarbu neakcentuoti to, gyvenimas vyksta, gyvename su tuo, ką turime“, – siūlė psichologas.
O štai norėdami išvengti vienišos tėvystės, prieš pradėdami kurti šeimą su savo partneriu, įsitikinkite, kad judviejų vertybės šeimos klausimu sutampa ir jų partneris yra atsakingas bei pasiruošęs šeimos pagausėjimui, pataria psichologas.
