Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus ir Seimo narės, Lietuvos socialdemokratų partijos atstovės Aušrinės Marijos Pavilionienės siūlymai įteisinti nesusituokusių asmenų partnerystę kelia aistras.
Landa gėjams?
Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Rimantas Dagys teigia, kad tai yra paprasčiausias noras įteisinti vienalytes santuokas, tai yra vienintelis langas tai padaryti – per partnerystės įstatymą. „O kalbant iš esmės, dabar civilinė santuoka, kuo ji skiriasi nuo siūlomos partnerystės – niekuo, bet kadangi santuoka susieta su vyro ir moteris santuoka, negalima įteisinti vienalyčių santuokų, o partnerystėje bus bandoma tai padaryti“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė R. Dagys.
Jam iš esmės antrino opozicinės Darbo partijos frakcijos narė Dangutė Mikutienė. „Pagal Lietuvos civilinį kodeksą, partnerystę reglamentuojantis įstatymas, tačiau ne tokio pobūdžio, kaip yra bandoma stumti. Vienas projektas yra Teisingumo ministerijos, kitas kolegės socialdemokratės Aušrinės Marijos Pavilionienės. Pastarajame išvis aiškiai norima įteisinti homoseksualų santuoką kitokia forma. Gilias katalikiškas ir moralines tradicijas turinčioje šalyje tai nepriimtina. Lauksim, kol projektai pasieks Seimą ir tada svarstysime, tačiau nepritarsime, jei tai bus tik landa homoseksualiai santuokai įtvirtinti“, – perspėjo politikė.
Siūlo priimti realybę
Politologė, Seimo nario, Lietuvos socialdemokratų partijos vicepirmininko Algirdo Syso padėjėja Morta Vidūnaitė teigia, kad įstatymas reikalingas, nes dabar, kai skiriasi kartu gyvenantys, bet nesusituokę, nukenčia finansiškai silpnesnioji pusė, ir dažniausiai tai būna su vaikais liekanti moteris. „O lietuvių juk dabar jau praktiškai dauguma gyvena nesusituokę. Taigi, partnerystės įteisinimo nebuvimas verčia daugybę skyrybų, kas ir taip yra skausmingas procesas tiek materialiai, tiek emociškai, mažiau civilizuotomis. Kita vertus, R. Šimašiaus nuostata, kad jo siūlomas įstatymo projektas būtų taikomas tik heteroseksualioms poroms, nes jos gali turėti vaikų, o homoseksualios negali, yra keista ir nelogiška, nes ir homoseksualios gali turėti savo vaikų“, – kritikuoja ji.
Anksčiau ar vėliau, anot M. Vidūnaitės, reikės įteisinti ir vienalytę partnerystę ir santuoką, kad bent jau nenukentėtų paveldėjimo teisės ir pan. "Tuo tarpu A.M. Pavilionienės variantui reikia atnaujinimo. Kiek suprantu, jis parengtas prieš keletą metų ir dabar tiesiog atsidūrė ant Seimo stalo. Tačiau jame būtent ir nekalbama apie paveldėjimo klausimus ir pan. Todėl jį reikia tobulinti. Netgi jei dabar jis bus atmestas, jis reikalingas visuomenės diskusijai. Žmonės, visuomenė turi kalbėti apie tai, kas egzistuoja, o ne apsimesti, kad gėjų ir lesbiečių Lietuvoje nėra ar laikyti juos ir jas nematomais“, – sakė ji portalui „Balsas.lt.
Trūksta atsakomybės
Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos vadovo Juliaus Pankos nuomonė kategoriškai priešinga. „Vos tik Konstitucinio teismo „šamanai” paskelbė liūdnai pagarsėjusį Konstitucinės šeimos sąvokos išaiškinimą, iš karto pradėjo reikštis tradicinės šeimos priešininkai ir ardytojai. Tarsi iš gausybės rago pasipylė įvairūs “modernūs” ir “šiuolaikiški” pasiūlymai. Vieną jų paskelbė Teisingumo ministerija, kuriai vadovauja liberalusis politikas Remigijus Šimašius. Ši ministerija siūlo įteisinti vadinamąją „partnerystę”, kad nebūtų diskriminuojamos kitos šeimos formos. Trumpai apžvelkime tas kitas šeimos formas. Sociologijoje vartojama tarptautinė sąvoka kohabitacija, kuri reiškia žmonių gyvenimą nesusituokus, neįteisinus savo santykių oficialiai. Lietuviškai kohabitacija reiškia „gyvenimą sumetus skudurus” arba buvimą sugyventiniais“– sakė jis portalui „Balsas.lt“.
Tokių socialinių darinių tiek Lietuvoje, tiek Europoje, kaip pripažįsta J. Panka, tiek ir visame pasaulyje skaičius intensyviai auga. Tačiau tai esą dažnai parodo poros nepasitikėjimą vienas kitu, nenorą įsipareigoti iki „mirtis mus išskirs“. „Kaip teigia psichologai, tokį gyvenimo būdą dažnai renkasi socialiai nesubrendusios, infantilios (vaikiškos) asmenybės, kurios linkusios gyventi šia diena. Kohabitacijos įteisinimas oficialiai pripažįstant šeimos arba partnerystės sąvoką, parodytų valstybės ir visuomenės pakantumą baimei įsipareigoti. Nors teigiama, kad naujasis įstatymas siūlomas, siekiant apsaugoti vaikus, bet jie tikriausiai nuo to dar labiau nukentėtų psichologiškai: kodėl vienų vaikų tėvai vadinsis vyras ir žmona, o kitų tik partneriai, kaip tai supras partnerių vaikai, kas kirbės jų mažose galvelėse?“, - aiškina J. Panka.
Nenorą registruoti oficialios santuokos ir reikalavimą sugyventinius laikyti šeima galima, anot J. Pankos, drąsiai lyginti su žmogumi, norinčiu vairuoti automobilį, bet nelaikyti vairuotojo egzamino, su kariu, kuris nori tarnauti kariuomenėje, bet atsisako duoti priesaiką Tėvynei, su žmogumi, norinčiu valdyti transporto priemonę ar turėti nekilnojamą turtą, bet jokiu būdu jo neregistruoti ir neįforminti. „Mūsų visuomenėje labai dažnai trūksta atsakomybės, trūksta supratimo, kad pareigos ir įsipareigojimai neatsieja nuo teisių. Jei nori turėti teises, privalai įsipareigoti, privalai prisiimti pareigas. Žmogaus teisės negali egzistuoti be žmogaus pareigų, o jei nenori pareigų, negausi ir teisių. Šis suvokimas sunkiai pasiekia kai kurių žmonių sąmonę“, – aiškina jis.
Antraeilė problema?
Politikos tyrimų ir analizės instituto vadovas Marius Ulozas abejoja ar ši tema yra prioritetinė. „Po KT išaiškinimo, kad konservatorių siūloma šeimos koncepcija prieštarauja LR Konstitucijai, natūralu, kad reikia šį klausimą „kažkaip“ išspręsti. Todėl Teisingumo ministro R. Šimašiaus siūlomas civilinio kodekso pataisas derėtų vertinti, kaip pastangas klausimą civilizuotai teisiškai išspręsti. Galima diskutuoti ar tai yra vienintelis ir teisingiausias sprendimo būdas.
Kita vertus, vėl kylant aistroms dėl šio klausimo, derėtų paklausti – ar ekonominio sunkmečio sąlygomis ši tema yra tikrai pati aktualiausia Lietuvoje. Pažvelgus į TS–LK priešrinkiminius pažadus ir tai, kas realiai buvo daroma bei įgyvendinta, krenta į akis, kad konservatorių pastangos buvo labiausiai matomos būtent Šeimos politikos srityje“, – portalui „Balsas.lt“ aiškino jis.
Anot M. Ulozo, susidaro įspūdis, kad tuo tiesiog dangstomas valdančiųjų neveiklumas arba jų kontraversiški žingsniai energetikos, būsto (ne)renovacijos, aukštojo mokslo srityse. „Tokia dūmų uždanga naudinga ir siekiant tyliai ir be nereikalingų aistrų priimti kitų metų biudžetą“, – spėja pašnekovas.
*****
Teisingumo ministerijos siūlymu, kurį dar svarstys Vyriausybė ir Seimas, partnerystę vyras ir moteris galėtų registruoti pas notarą. Tokiu atveju nebeliktų pareigos įrodinėti bendro gyvenimo faktą.
Skyrybų atveju bendrai užgyventas turtas būtų dalijamas po lygiai. Taip pat automatiškia, kaip ir santuokos atveju, atsirastų pareiga išlaikyti vaikus, būtų pripažįstama teisė gyventi turėtame gyvenamame plote. Skirtumas, lyginant su santuoka, būtų tas, kad partneris neturėtų pirmenybės paveldėjimo atveju, o skyrybų atveju nebūtų išlaikymo pareigos.
Seimo narė socialdemokratė A.M. Pavilionienė yra įregistravusi projektą, kuriuo partnerystė būtų galima ir tarp homoseksualių vienos lyties asmenų.
