Jie teigia, kad šie planai sumažins galimybių interpretuoti, ką galima daryti šiose teritorijose. Kartu planus rengę paveldosaugininkai pabrėžia, kad jau stovintys nelegalūs pastatai - kitų tarnybų reikalas.
„Jeigu kalbėtume apie tas neteisėtas statybas, tai negalima sakyti, kad mūsų planas panaikins jau dabar galiojančius planus - aš iš karto noriu jums pasakyti, kad tai yra du skirtingi dokumentai“, - BNS sakė planus rengusios valstybės įmonės „Lietuvos paminklai“ projektavimo tarnybos vadovo pavaduotoja Giedrė Filipavičienė.
Neringos savivaldybė šią savaitę paskelbė pakartotinį kvietimą susipažinti su šiais planais ir teikti pastabas.
Architektės teigimu, sunkiausia planus derinti būtent su savivaldybe.
„Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys, kuris yra planavimo organizavimo funkcijų vykdytojas, lyg jau iš principo pritarė mums, Neringos savivaldybė dar labai mąsto, nes juos verslininkai ypač atakuoja, Kuršių nerijos nacionalinio parko pastabas gavome, lyg ir atsižvelgėme“, - sakė G.Filipavičienė, besitikinti, kad planai bus patvirtinti rugsėjį.
Jos aiškinimu, neteisėtų statybų klausimo paveldosaugininkai nesprendžia.
„Pavyzdžiui dėl to pastatėlio Lotmiškio gatvėje (Nidoje) - mes nesakome griauti ar negriauti. Tai nėra mūsų tikslas. Mūsų tikslas yra išsaugoti tos gatvelės bendrą įvaizdį būtent iš vertingųjų savybių taško“, - sakė G.Filipavičienė.
Paprašyta pakomentuoti, ką planas sako, pavyzdžiui, apie Juodkrantės sklypą, kuriame stovi griūčiai pasmerkti pastatai, architektė sakė, kad, pagal šį planą, stovėti gali tai, kas įteisinta Turto registre.
„Mes negalime daryti plano, kuris atitinka šios dienos, pavyzdžiui, politinę situaciją. Jis yra nukreiptas į ateitį - tai, kas dabar yra įteisinta juridiškai teisiniais dokumentais, gali egzistuoti, jeigu tie dokumentai neteisingi, tai ne mūsų problema, tai yra teisinė, o ne architektūrinė ar paveldosauginė problema“ , - dėstė ji.
Anot architektės, esminių neatitikimų tarp parengtų specialiųjų planų ir Vyriausybės prieš dvejus metus patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano nėra, specialieji planai tik detalizuoja paveldo teritorijų apsaugą. Naujojo plano nauda esą bus matoma ateity.
„Kartais savininkai visai negalėdavo manipuliuoti laisve, nes bendra nuostata buvo, kad iš viso mes nieko negalime čia keisti. Gyventojui dabar bus konkretūs reikalavimai ir jis puikiai žinos, kokį namelį kaip jis gali pertvarkyti. Kai kuriais atvejais, man atrodo, gyventojui bus patogiau, nes iki šiol buvo taip, kad nieko negali čia daryti“, - aiškino ji.
„Mūsų planų rezultatai pasimato turbūt po 20 metų, ne anksčiau. Bet yra tų planų ir ypač ilgalaikis poveikis - susiformuoja tradicija, ką mes matome Švedijoje, kitose Vakarų šalyse, kur tos tradicijos yra kokie 300 metų. Tada vaikams nebekyla minčių kažką keisti saugomame pastate, todėl kad jau trys kartos iki tol nekeitė. Jūs pastebėkite, kaip Vilniaus senamiestis keičiasi. Jau daug kas žino, kad negalima dėti plastikinio lango, jau mažiau tokių minčių kyla, o prieš tai kiekvienas bėgdavo ir šaukdavo, kad man reikia plastikinio lango. Dabar kad ir brangesnius visi deda medinius, nes visi kaimynai aplinkui taip daro“, - kalbėjo architektė.
Pasiūlymus specialiųjų planų rengėjams galima teikti iki rugsėjo 8 dienos.
Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą centro kairės Vyriausybė patvirtino 2012 metų birželį. Pagal jį, iš galbūt neteisėtai pastatytų 40 objektų UNESCO saugomoje Kuršių nerijoje buvo numatyta numatoma nugriauti penkis (kai kuriuos iš šių objektų sudaro po kelis statinius). Kitus objektus siūlyta tobulinti.
