Kad susimokėtų už elektrą ir dujas, tiekėjai šiems gyventojams primygtinai siūlo nebestovėti eilėse pašte ar parduotuvėse, o naudoti internetinę platformą „Mano gilė“.
Tačiau daug vartotojų tokius raginimus atmeta. Vieni apskritai bijo kompiuterio ir interneto. Kiti gi nuogąstauja dėl savo duomenų bei pinigų saugumo: kad neva bus pavogti slaptažodžiai ir sukčiai sužinos, kokias sumas sąskaitose laiko žmonės.
Pripratusiems prie senų internetinės bankininkystės pavedimų gyventojams įtarimų sukelia ir „Mano Gilėje“ atsidarantys papildomi nestandartiniai langai. Iš tiesų, jie rodo, kad mokėjimą vykdo kita bendrovė, šiuo atveju tai „Lietuvos energijos“ pasamdyta iki šiol kreditavimu užsiėmusi bendrovė „Neo Finance“.
Ši įmonė ne tik iš Jūsų banko sąskaitos perveda pinigus energijos tiekėjams, bet prieš tai patikrina, kiek sąskaitoje yra pinigų bei parodo kompiuterio ekrane.
Žmonėms nesuprantama, kam reikia taip po sąskaitą landžioti ir kam toliau nukeliauja tokia jautri informacija.
„Vartotojus reikia šiek tiek apsaugoti, nes jei viską paliktumėm tik jų valiai nuspręsti, jie dažnai pasimautų ant sukčių kabliukų“, – tikino bankų klientų atstovas Kęstutis Kupšys.
Lietuvos bankas bei mokėjimo iniciavimo paslaugą teikianti bendrovė mėgina raminti, kad prisijungimo prie sąskaitos duomenys bei joje laikomos sumos yra saugios.
„Prisijungimo duomenys, mano žiniomis, nėra niekur išsaugomi. Panaudojami tik mokėjimo operacijai atlikti, kol gaunamas patvirtinimas, kad mokėjimas atliktas sėkmingai. Vienai sesijai. Toliau tie duomenys niekur nebenaudojami“, – teigė Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vadovas Tomas Karpavičius.
Energijos tiekėjai sako svarstę ir patys be tarpininkų vykdyti pinigų pervedimus, tačiau apsisprendė šį darbą patikėti labiau patyrusioms bendrovėms.
„Mes turėjome planų ir patys tą paslaugą teikti, bet mes pasiskaičiavome kaštus ir priėmėme sprendimą naudotis išorinių tarpininkų paslauga, nes taip yra pigiau“, – paaiškino Elektroninių mokėjimų agentūros vadovas Nerijus Dumbrava.
Šie gi tvirtina, kad neįlindę į pavedimą atliekančio žmogaus sąskaitą ir nepatikrinę, kiek joje yra pinigų, negalėtų atlikti pavedimo.
„Mes turime prisijungimą prie kliento sąskaitų, likutis lėšų sąskaitoje yra matomas, mes klientui jį ir atvaizduojame. Ir atliekame pavedimą, kurį klientas pasirinko atlikti“, – pasakojo „Neo Finance“ vadovas Evaldas Remeikis.
Vartotojų atstovai sako, kad daugėjant bendrovių, turinčių prieigą prie žmonių sąskaitų, tampa vis sudėtingiau susivokti, kam galima patikėti savo pinigus, o kam ne.
Tad šią funkciją turi atlikti Lietuvos bankas. Šis tikina atidžiai tikrinantis ir leidžiantis pervedinėti pinigus tik patyrusioms ir patikimoms bendrovėms.
„Tikėkimės, kad vartotojai bus atsargesni, turės reikalą su įmonėmis, kurias žino ir nepakibs ant kažkokių kabliukų, kur galimai sėdi sukčiai. Ir tikėsimės aktyvių veiksmų iš Lietuvos banko pusės, kad jie neleistų tokioms įmonėms Lietuvoje veikti. Tai būtina sąlyga“, – K. Kupšys.
Pasirodo, teikti mokėjimo inicijavimo paslaugas Lietuvos bankas jau leido trims Lietuvos bendrovėms bei dviem Švedijos, ir greitai jų gali būti dar daugiau. Beje, tarpininkavimas pervedant pinigus yra tik dalis naujovių.
Pavyzdžiui, tiems, kas turi daug sąskaitų bankuose ir net ne vienoje šalyje ir pavargo tikrinti, kiek jose yra pinigų, tarpininkai jau siūlosi padėti. Štai net trys Švedijos ir Britanijos kapitalo bendrovės jau gavo Lietuvos banko leidimus tai padaryti už jus – tik leiskite joms prieiti prie Jūsų sąskaitų.
