Premjero Algirdo Butkevičiaus teigimu, Socialinės apsaugos ir darbo, Ūkio, Vidaus reikalų, Švietimo ir mokslo, Užsienio reikalų ministerijos ketvirtadienį Vyriausybėje pristatė savo vykdomas migracijos planus, kaip sumažinti išvykstančių piliečių skaičių.
Anot premjero, programos geros, bet „per mažai žinomos Lietuvos gyventojams“.
„Vyriausybės kanceliarija koordinuos visų institucijų pateiktas programas, jas apjungs, išanalizuos, padarys išvadas per mėnesį laiko - gegužės mėnesį, ar nereikėtų kai kurias programas papildyti kai kuriomis priemonėmis. Sutarta, kad tokie pasitarimai turėtų vykti kartą per ketvirtį“, - Vyriausybėje po pasitarimo žurnalistams kalbėjo ministras pirmininkas.
Migraciją sieks „valdyti kiek įmanoma“
Vyriausybės vadovas teigė, kad ketvirtadienį su ministrais ir ministerijų atstovais įvardytos pagrindinės migracijos priežastys, aptarta vykdyta gyventojų apklausa dėl šalies ekonominės situacijos, darbo vietų stygiaus, atlyginimų su kitomis valstybėmis skirtumo, geresnių įsidarbinimo sąlygų problemos, platesnis studijų programų nušvietimas, valstybiniai užsakymai specialistams rengti.
Konkrečių tikslų, kiek realiai migracija turėtų mažėti, A.Butkevičius neįvardijo.
„Sumažinti (emigraciją) mes norime kuo daugiau, bet kaip pavyks - laikas parodys. Nes, manau, kad kai mes kalbame apie migraciją, tas procesas turi būti valdomas kiek įmanoma iš mūsų ministerijų, iš Vyriausybės pusės, manau, kad svarbu švietėjiškas darbas. Kiek tai būtų - labai sunku atsakyti į šį klausimą“, - sakė jis.
A.Butkevičius pripažino, kad viena didžiausių problemų yra darbo užmokesčio skirtumas, bet sakė matantis optimistinių ženklų.
„Galiu pasakyti, kad atlyginimai didėja Lietuvoje ir jei jie nebūtų sumažinti 2009-aisiais metais, mes su darbo užmokesčio augimu būtumėme kitoje situacijoje. (...) Vertinant tai, kad perskirstoma dalis viešajame sektoriuje nuo BVP praeitais metais yra ženkliai išaugusi, mus nuteikia labai pozityviai, kad finansinės galimybės darbo užmokesčio kilimui viešajame sektoriuje yra didesnės“, - sakė jis.
Gręžiasi į užsienio investuotus ir jaunimą
Ūkio ministras Evaldas Gustas pažymėjo, kad pernai investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ pritraukė 31 užsienio projektą, kurie leis sukurti per 3 tūkst. darbo vietų. Anot ministro, 80 proc. iš jų bus „aukštos kokybės darbo vietos, kur darbo užmokestis bus didesnis nei statistinis vidurkis Lietuvoje“. Be investicijų į regionus, ministras paminėjo užsienio kapitalo investicijas į informacines, bioinžinerines technologijas, kurios, anot jo, leido pasiekti šioje srityje europinių atlyginimų.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis sakė, kad šiuo metu jaunimo nedarbas siekia 16 proc., lyginant su 26 proc. 2010 metais.
Vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas sako, kad migracijai mažinti įsteigtas migracijos informacijos centras, veikia interneto tinklalapis renkuosilietuva.lt, kuriame galima gauti visą grįžtantiems reikiamą informaciją socialiniais, švietimo, sveikatos ir kitais klausimais. Jį nuo įkūrimo pernai aplankė apie 25 tūkst. lankytojų. Netiesiogiai ministerija prisideda regionuose per valstybės investicijas į apleistų patalpų, teritorijų sutvarkymą pritaikymą verslui.
Pasak švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės, ministerija yra sudariusi sąlygas migrantų vaikams „sugrįžti, jei jie to panorėtų į Lietuvą“, nes šalyje veikia dešimt formalių ir apie 200 neformalių emigrantų vaikams skirtų mokyklų, iš užsienio grįžusiems abiturientams sudaromos palankesnės sąlygos stoti į universitetus ir studijuoti. Tuo metu siekiant išlaikyti jaunus mokslininkus Lietuvoje, doktorantams didinamos stipendijos.
Ekonomistas: tai žaidimas su rinkėjais
Sociologas, ekonomistas Romas Lazutka Vyriausybės atstovų veiksmus pavadino rengimusi rinkimams. Jo nuomone, realių permainų iki rudens pasiekti nepavyks, nes, pavyzdžiui, siekiant ženkliai padidinti atlyginimus viešajame sektoriuje, didinti gyventojų perkamąją galią reikėtų pasiekti geresnio mokesčių surinkimo ir įgyvendinti esmines mokesčių reformas.
„Tai juokinga. Praktiškai jokių rimtų įstatymų jie nepriims todėl, kad artėja vasara ir rinkimų karštligė. Tai yra žaidimas su rinkėjais, kad jie susirūpino. Matome pagal socialinį modelį, kur yra tikrai rimta reforma - gali pritarti, gali nepritarti Darbo kodeksui, yra skirtingos nuomonės. Bet matome, kiek reikia laiko reformoms, kurios pajudina kurios nors didesnės gyventojų dalies interesus. Tad emigracijos problema - duok Dieve, kad kitos kadencijos Seimas nuo pradžios imsis atsiraitojęs rankoves, tada gali ką nors padaryti“, - kalbėjo R.Lazutka, prisidėjęs kuriant socialinį modelį.
Pasak jo, pagal vidutines pajamas vienam gyventojui iš naujųjų Europos Sąjungos šalių Lietuva beveik lygiuojasi su Lenkija, Vengrija ir Estija, nedaug atsilieka nuo Slovėnijos ir Čekijos, tačiau išvykstančiųjų procentas tūkstančiui gyventojų vis dar yra didžiausias.
„Tai reiškia, kad ne bendras ekonomikos lygis lemia. Tarkime, jei Ūkio ministerija kalba apie investicijas, apie geras darbo vietas programuotojams - ar programuotojas išvažiuos, ar ne, mažiausias rūpestis, nes masės išvažiuoja žmonių, kurie dirba paprastus darbus, net jei yra baigę bakalauro studijas (...). Jie išvažiuoja dirbti paprastų, darbininkiškų darbų“, - pažymėjo jis.
Anot R.Lazutka, dėl menkos gyventojų perkamosios galios regionuose Vyriausybei nevertėtų puoselėti didelių vilčių ir dėl migraciją stabdančių investicijų, verslo plėtros, jei tai nėra eksportui skirtos produkcijos kūrimas. Tuo metu bendras nedarbo lygis, jo nuomone, mažėja būtent dėl emigracijos.
„Šiek tiek didėja ir užimtumas, negalima nuneigti - lyginant su kriziniu laikotarpiu, dirbančiųjų skaičius padidėjo. Bet bedarbių skaičius mažėjo daugiau būtent todėl, kad žmonės išvažiuoja. Į ką nekreipiamas dėmesys ir apie ką Lietuvoje nekalbama, tai yra nelygybė didžiulė (...). Įsivaizduokime: iš provincijos į Vilnių atvažiuoja jauna moteris įsidarbinti pardavėja, tai už gautą algą ji negalės Vilniuje išgyventi, nes reikės būstą nuomotis, visos kitos išlaidos. Jei nuvažiuoja į Londoną, už tą patį darbą, tą pačią minimalią algą jie išgyvena“, - palygino ekonomistas.
Statistikos departamento duomenimis, pernai iš Lietuvos išvyko 37 tūkst. Lietuvos piliečių, beveik 18,5 tūkst. piliečių sugrįžo į šalį.
