Kėdainiuose ir toliau besitęsiant ekstremaliai ekologinei situacijai, šiuo metu Briuselyje aukštas pareigas užimanti, tačiau savo gimtojo miesto bėdoms niekada abejinga neliekanti Karolina Štelmokaitė kėdainiečius penktadienį pakvietė į diskusiją „Kvapai ir tarša Kėdainiuose – ką daryti, kad Kėdainiai nebebūtų ekologinio užterštumo vieta?“
„Visi mes žinome, kokie kvapai sklido ir vis dar sklinda nuo rugpjūčio vidurio, kuomet įvyko nuotekų valymo įrenginių avarija. Ir tai yra labai aktuali problema, prasidėjusi tikrai ne šiemet, o besitęsianti daugybę metų. Todėl, manau, pats laikas apie tai rimtai pasikalbėti. Į šį susitikimą sukviečiau svarbiausius žmones, su kuriais šią problemą mes galėtume rimtai išdiskutuoti, nes viešos diskusijos šia tema nėra niekada buvę.
Kadangi ekologinė padėtis yra gana dramatiška, ekstremali situacija dėl Nevėžio upės dar nėra atšaukta, kažką būtina daryti. Nejau mes tik sėdėsime ir galvosime, kad kažkaip viskas praeis? Atėjo laikas veikti, man atrodo, kad kantrybės taurė jau yra perpildyta“, – emocijų neslėpė K. Štelmokaitė.
Problemų apstu
Penktadienio diskusijoje dalyvavo aplinkos ministras Kęstutis Navickas, rajono savivaldybės administracijos atstovai, rajono meras Saulius Grinkevičius, bendrovės „Kėdainių vandenys“ laikinasis vadovas, nepriklausomi mokslininkai Rimantas Budrys bei Viktoras Račys, bendrovės „Kėdainių oda“ vadovas, VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (RATC) vadovai, aplinkosaugos, Lietuvos žaliųjų judėjimo, gyventojų bei kitų visuomeninių organizacijų atstovai.
Diskutuota apie tai, kodėl iki šiol „Kėdainių vandenų“ nuotekų įrenginių avarija nėra likviduota. Net ir nuo spalio 18 dienos sustabdžius UAB „Kėdainių oda“ nuotekų priėmimą, biologinių valymo įrenginių bakterijos vis vien sunkiai atsigauna. Tai reiškia ne ką kita, kaip tai, kad Nevėžį teršia ne tik „Kėdainių oda“.
Beje, susitikimo pradžioje K. Štelmokaitė paklausė mero, kodėl šis be teisėsaugos sprendimo paskelbė ir įvardijo avarijos kaltininką rajono savivaldybės interneto svetainėje bei nurodė, kad avarija įvyko būtent dėl „Kėdainių odos“ kaltės.
Į tai meras atsakė, kad tokio dalyko jis pats nesakęs, o tai, kas parašyta, ne visuomet yra taip. Vadinasi, tuo, kas rašoma oficialiame rajono savivaldybės tinklalapyje, negalima tikėti?
Nors „Kėdainių vandenų“ valymo įrenginiai iki šiol tinkamai neatlieka savo funkcijų, o visi specialistai vienbalsiai pripažįsta, kad būtina jų rekonstrukcija, Kėdainiuose šis sprendimas taip ir nejuda iš mirties taško.
„Kėdainių valymo įrenginių plėtrai ministerija lėšas yra numačiusi ir jas užrezervavusi, čia niekas nesikeičia, trūksta tik Kėdainių savivaldybės sprendimo.
Savivaldybė turi ieškoti būdų, kaip rasti lėšų, arba jungtis prie stambesnių nuotekų valymo valdytojų. Kad savivaldybei gali būti nelengva surasti lėšų, galima suprasti, bet ne Aplinkos ministerijos rūpestis, kaip savivalda susitvarko su savo pareigomis“, – teigė aplinkos ministras Kęstutis Navickas, akcentavęs, kad savivaldybės sprendimas nupirkti orapūtę, kurią ketinama sumontuoti prie valymo įrenginių, problemos neišspręs. Anot ministro, vienintelis galimas šios problemos sprendimo būdas – valymo įrenginių rekonstrukcija.
Taip pat K. Navickas užsiminė, kad valymo įrenginiai kenčia ir nuo Zabieliškio sąvartyno filtrato.
Vyksta išmetimai
Ministras apie sąvartynų filtratą užsiminė ne veltui. Pasirodo, bendrovei „Kėdainių vandenys“ ištyrus iš Zabieliškio sąvartyno atitenkančias nuotekas, jose buvo rasta net 8 kartus viršyta leidžiama sunkiojo metalo chromo norma, tad „Kėdainių oda“ – ne vienintelė Nevėžio teršėja.
„Sąvartynas yra vienas iš įtariamųjų dėl Nevėžio ekologinės nelaimės. Zabieliškio sąvartynas savo filtratą, kuriame galima rasti kone visą Mendelejevo lentelę, leidžia tiesiai į komunalinių nuotekų tinklus.
Kaip jau minėjau, mes sustabdėme naują sąvartyno plėtros leidimą, bet jie turi seną, ir galėtų bet kada pradėti plėstis. Apmaudžiausia, kad abiejuose leidimuose nenumatyta jokia vidinė valymo sistema filtratui.
Taigi, jeigu būtų pastatytas regioninis sąvartynas, tuomet dar didesnis kiekis smarkiai užteršto filtrato ir toliau tekėtų į mūsų komunalinių nuotekų valymo įrenginius, kurie visų pirma yra skirti ne pramonės, o kėdainiečių nuotekoms valyti. O kur dar kitos įmonės, be „Kėdainių odos“ ir sąvartyno, kurių nuotekos taip pat nėra saugios.
Todėl reikia žiūrėti ir spręsti – ar miesto nuotekų valymo sistema yra per silpna, ar ji apskritai nepritaikyta pramonei, kuri turėtų pati apsivalyti savo nuotekas.
Apmaudu, kad dėl šių ekologinių problemų ES Lietuvai jau yra priskaičiavusi daugiau nei 15 tūkst. eurų baudos, tad būtų labai neteisinga, jei kėdainiečiai turėtų mokėti už taršą, juk ne jie čia tas problemas kelia“, – įsitikinusi K. Štelmokaitė.
Biologiniai nuotekų valymo įrenginiai yra skirti komunalinėms nuotekoms valyti, reiškia visos įmonės, kurios tiekia nuotekas į tokius valymo įrenginius turi pasiekti, kad jų nuotekos turėtų rodiklius artimus komunalinio ūkio nuotekoms.
Paklausus mero, kodėl kaip galimas avarijos kaltininkas nebuvo įvardintas ir sąvartynas, šis tik pečiais gūžčiojo, aiškindamas tiesiog neturėjęs tokios informacijos.
Tuo tarpu abiejų dėl valymo įrenginių užteršimo oficialiai kaltinamų įmonių vadovų pasisakymai kelia labai daug klausimų ir abejonių. Deja, nei „Kėdainių oda“, nei Kauno RATC nenori prisiimti visiškos atsakomybės už savo veiksmus.
„Mes neturime kraniuko, kad galėtume užsukti, mes nuotekas leidžiame nuolat. Dabar mes „odų“ atliekų nebepriimame, tačiau anksčiau suvežtos jų atliekos liko sąvartyno viduje, mes jų net ir labai norėdami išimti negalime, todėl sąvartynas yra toks, koks yra. Dėl to ir esame su „vandenimis“ pasirašę sutartį, kurioje numatyta, kad jei viršijame normatyvus, už tai papildomai sumokame, todėl nieko nelegalaus mes nedarome“, – komentavo Kauno RATC laikinoji vadovė Ingrida Valavičienė.
„Mes savivaldybei pateikėme priemonių planą, kuriuo bus gerinama mūsų nuotekų kokybė. Anksčiau to nepadarėme, nes įmonė buvo sudėtingoje situacijoje ir nebuvo aišku, ar ji išliks. Aišku, mes chromą viršijame, bet ne tiek ir daug – vidurkis būtų apie 1 mg/l, kai numatyta 0,5, jei būtų tiek, mes galėtume tiesiai į Nevėžį leisti. Atsakingai dar kartą pareiškiu – mes negalime užteršti Nevėžio, nes mes išleidžiame nuotekas „Kėdainių vandenims“. Tai yra miesto valymo įrengimų problema, kurie nepajėgūs išvalyti. Mes esame tik atpirkimo ožys“, – sakė bendrovės „Kėdainių oda“ vadovas Jonas Adomavičius.
Kontroliuos
Kėdainių savivaldybės valdoma bendrovė „Kėdainių vandenys“, net ir žinodama, kad nuotekų valymo įrenginiai visiškai neatlieka savo darbo ir į Nevėžį leidžiami teršalai, priiminėjo užterštas nuotekas į savo tinklus, sau pasiimdama papildomus užmokesčius ir baudas už taršą, bet nesiimdama problemos spręsti iš esmės.
Jos sprendimas nebepriimti nuotekų iš „Kėdainių odos“ situaciją tik šiek tiek pagerina, bet, kaip ir minėta, pačios problemos neišspendžia.
Be to, lieka neaišku, kodėl sąvartynas kaip galimas avarijos kaltininkas įvardintas tik dabar, nors tai įtarti ir patikrinti nesudėtinga buvo vos tik paaiškėjus vandenvalos taršos faktui.
Kodėl žinant, kad sąvartyno nuotekose chromas net 8 kartus viršija normas, nėra stabdomas jo nuotekų priėmimas?
Ar esant tokiai situacijai apskritai gali būti kalbama apie sąvartyno plėtrą? Ar savivaldybė neturėtų nedelsiant sustabdyti vis dar galiojantį 2015 m. savo pačios išduotą Zabieliškio sąvartyno plėtros statybos leidimą, kuriame nėra numatyta filtrato valymo sistema?
Kodėl apskritai į biologinius valymo įrenginius yra priimamos nuotekos, užterštos sunkiaisiais metalais ir kitais biologiškai neskaidžiais cheminiais elementais? Juk tai griežtai draudžiama ES norminiais aktais. Kas už tai prisiims atsakomybę ir mokės ES baudas?
Atsakymą turime kol kas tik į paskutinįjį klausimą – baudos bus mokamos iš gyventojų sumokėtų mokesčių arba padidinus paslaugų įkainius.
Bet kuriuo atveju už valdininkų klaidas teks sumokėti eiliniams piliečiams.
Mokslininkams viskas aišku
Kad tokia ekologinė katastrofa susiklostys Kėdainiuose, mokslininkai spėliojo jau senokai.
„Čia nieko naujo nėra. Biologiniai nuotekų valymo įrenginiai yra skirti komunalinėms nuotekoms valyti, reiškia visos įmonės, kurios tiekia nuotekas į tokius valymo įrenginius, turi pasiekti, kad jų nuotekos turėtų rodiklius, artimus komunalinio ūkio nuotekoms.
Paprasta kaip dukart du. Biologiniai valymo įrenginiai valo tik biologiją.
Mes visų pirma nesilaikome ES direktyvų ir čia nieko naujo su chromu nėra. Savo laiku panaši padėtis ar net sudėtingesnė buvo Šiauliuose, puikiausiai susitvarkėme, kai buvo noras. Situacijos sprendimo galimybės yra pigios ir paprastos. Viskas Lietuvoje yra išbandyta ir padaryta, tereikia atsakingų institucijų valios ir noro“, – įsitikinęs VšĮ Aplinkos vadybos ir audito instituto direktorius dr. Rimantas Budrys.
Susitikimo metu, be minėtų ekologinių Kėdainių bėdų, buvo prisiminta ir nuotekų valymo procese susidariusio dumblo problema. Šis kol kas yra džiovinamas ir sandėliuojamas. Kadangi jis yra smarkiai užterštas sunkiaisiais metalais (pvz., chromu), yra niekur netinkamas naudoti, todėl jis turėtų būti utilizuojamas, kaip ir bet kurios kitos pavojingos atliekos. O tai kainuoja, ir ne tiek mažai.
Nesunku suprasti, kad visos šios išlaidos būtų ir greičiausiai bus padengiamos iš UAB „Kėdainių vandenys“ klientų kišenės per padidintus mokesčius už paslaugas.
