„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis asmeninėje socialinio tinklo paskyroje pasidalijo įrašu, kuriame išskyrė kelias pagrindines priežastis, dėl ko gi maistas pas mus tiek pabrango.
Tikisi, kad atlyginimų nemažins
„Nuo šio dešimtmečio pradžios vidutinės maisto prekių kainos padidėjo daugiau nei 50 proc. Kai kurie maisto produktai – pienas, kiaušiniai, duona – pabrango dar dagiau“, – pripažįsta ekonomistas.
Anot jo, brangimą lėmė tiek didesni įmonių pelnai, tiek darbo sąnaudos, tiek energijos ištekliai.
„Šiek tiek tam įtakos turėjo padidėjęs įmonių grynasis pelningumas (nuo 5,3 proc. iki 6,7 proc.), pabrangę kai kurie grūdai (kviečiai pabrango beveik trečdaliu), 75 proc. padidėjusios žaliavinio pieno supirkimo kainos.
Bet daugiausiai tam įtakos turėjo beveik trigubai išaugusios gamtinių dujų kainos ir 67 proc. padidėjęs minimalus atlyginimas (ir visos darbo sąnaudos)“ – pastebėjo N. Mačiulis.
Ekonomistas kiek ironiškai įvertino naujausią valdžios iniciatyvą dėl maisto kainų mažinimo:
„Tikiuosi, formuojama Maisto Kainų Stebėjimo Taryba atlyginimų nemažins. Bet gal suras būdų kaip atpiginti dujas, sėkmės.“
Taryba fiksuos, analizuos ir siūlys
Pirmadienį Vyriausybė paskelbė inicijuojanti Maisto tarybos steigimą, kurią suformuoti pavedama Žemės ūkio ministerijai.
Taryba esą bus įgaliota nuolat stebėti maisto kainų pokyčius bei informuoti Ministrų kabinetą apie būtinus sprendimus siekiant sumažinti maisto kainas, kuomet fiksuojamas nepagrįstas jų augimas.
Į steigiamą Maisto tarybą bus kviečiami visi maisto tiekimo grandinės dalyviai: prekybininkai, perdirbėjai, ūkininkų organizacijų atstovai, taip pat mokslininkai.
Pasak ministro pirmininko Gintauto Palucko, tikimasi, kad taryba padės kurti lygiavertį bendradarbiavimą tarp maisto rinkos dalyvių ir gerinti konkurencinę aplinką smulkiems rinkos dalyviams.
„Maisto produktų kainų augimas neretu atveju būna nulemtas objektyvių aplinkybių, tokių kaip pabrangusios žaliavos, trikdžiai tiekimo grandinėse ar kiti globalūs faktoriai, tačiau ir tokiais atvejais piliečiai bei vartotojai iš valstybės tikisi daugiau nei tik pasyvaus stebėtojo vaidmens, ypatingai tada, kai tai ženkliai paliečia būtiniausių prekių krepšelį.
Maisto taryba turės užduotis fiksuoti, analizuoti ir pasiūlyti sprendimus ten, kur jie galimi, taip prisidedant prie didesnio kainodaros skaidrumo, vartotojų informuotumo ir pasitikėjimo, taip pat artimesnio, interesų pusiausvyra paremto institucijų ir rinkos dalyvių dialogo ir bendradarbiavimo“, – pranešime buvo cituojamas G. Paluckas.
