„Prognozuojame, kad teigiama grynoji imigracija išliks visą šį dešimtmetį. Su praėjusių dviejų dešimtmečių neigiamos grynosios imigracijos tendencijos neturėtų pasikartoti“, – žurnalistams kalbėjo N. Mačiulis.
Pasak jo, dėl teigiamos grynosios imigracijos Lietuvoje užimtumas „išlieka rekordinėse aukštumose“, tačiau šiemet atvykusių užsieniečių į šalį bus gerokai mažiau negu pernai.
„Užimtumas Lietuvoje išlieka rekordinėse aukštumose, prie to daug prisidėjo grynoji teigiama imigracija, kuri yra teigiama 6 metus iš eilės ir šiemet taip pat prognozuojame, kad bus teigiama“, – teigė „Swedbank“ vyr. ekonomistas.
„Ji bus maždaug dvigubai mažesnė nei buvo pernai. Pernai dėl grynosios imigracijos gyventojų skaičius padidėjo apie 26 tūkst., tai šiemet gali siekti apie 13 tūkst.“, – sakė jis.
Praėjusiais metais į Lietuvą dirbti atvyko 50 tūkst. užsieniečių, kurių pagrindinės kilmės šalys – Baltarusija, Uzbekistanas, Ukraina, Kirgizija, taip pat auga užsieniečių, atvykstančių iš Tadžikistano, Kazachstano ir Azerbaidžano skaičiai.
„Sodros“ duomenimis, per 2023 m. pagal darbo sutartis Lietuvos darbdaviai įdarbino 70 tūkst. asmenų iš trečiųjų šalių (ne ES piliečių). Daugiausia įdarbinta transporto ir saugojimo sektoriuje – 38 tūkst. (54 proc. visų įdarbintų trečiųjų šalių piliečių), statybos – 13 tūkst. (18 proc.), kituose sektoriuose – 20 tūkst. (28 proc.).
2024 m. sausio 1 d. duomenimis iš viso Lietuvoje pagal darbo sutartį buvo dirbo 131,5 tūkst. trečiųjų šalių piliečių, daugiausiai, apie 73 tūkst., – transporto ir saugojimo įmonėse, statybose – apie 22 tūkst., apdirbamojoje gamyboje – beveik 13 tūkst.
