„Naujasis socialinis modelis ir su juo susijęs tyrimas įgalins padidinti užimtumą, sumažinti skurdą ir sukurti geriau veikiančią socialinę apsaugos sistemą. Galima sakyti, kad kol kas Vyriausybė nieko nepadarė – tik užsakė mokslininkams darbą, kurį reikia vertinti, toliau tobulinti, o vėliau Seimas turės priimti sprendimus, ir neaišku, ar reforma bus sėkmingai įgyvendinta, bet vis tiek tai yra viena iš svarbiausių reformų, kurių ėmėsi ši vyriausybė“, – dalijosi mintimis banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis po ketvirtadienį Seime pristatytos Vyriausybės darbo 2014 metais ataskaitos.
Anot ekonomisto, nors įgyvendinti naująjį socialinį modelį gali sutrukdyti artėjantys Seimo rinkimai, nes „kai kurie siūlomos reformos aspektai nėra labai populiarūs, nors ilguoju laikotarpiu jie būtų naudingi Lietuvos ekonomikai, o naudą pajustų visi Lietuvos gyventojai – tiek dirbantys, tiek neturintys darbo“.
SGD terminalo ir biokuro konkurencija kainuos brangiai
N. Mačiulio teigimu, euro įvedimas buvo ilgalaikis procesas, kurį ši vyriausybė sėkmingai užbaigė. Tačiau Suskystintųjų dujų terminalas (SGD), kurio sėmkingu užbaigimu džiaugėsi premjeras, ateityje sukurs naujų problemų.
„Lietuvos energetikos strategija dabar labai keista, ir mes programuojame dideles problemas ateičiai. SGD yra gerai, jis mums užtikrino alternatyvų dujų tiekimo šaltinį, bet to SGD terminalo mums po kelių metų gali nereikėti, jeigu tuo pačiu metu didžiulę Europos Sąjungos (ES) paramos dalį skirsime su SGD konkuruojančiai infrastruktūrai – kogeneracinėms katilinėms, kūrenamoms biokuru, biokuro gamybai – vystyti“, – sakė N. Mačiulis.
„Mes išleidžiame didžiulius pinigus, tačiau ateityje turėsime perteklinius energijos išteklius: tiek dujų, kiek galime nusipirkti, mums nereikės, nereikės tiek daug ir alternatyvių energijos generavimo šaltinių. Taigi, po kelių metų turėsime brangią infrastruktūrą, bet neturėsime pakankamai dujų vartotojų. Manau, kad tai klaida, kuri ateityje mums gali daug kainuoti“, – aiškina ekonomistas.
Pastangos yra, bet galimybės ribotos
„Tiesioginės užsienio investicijos pernai buvo mažiausios per daugelį metų, sudarė mažiau negu 1 proc. BVP. Naujos rinkos – vienas iš keisčiausių mitų, šiuo metu sklandančių viešojoje erdvėje. Lietuva labai mažai eksportuoja už ES ir už NVS ribų. Visa Pietryčių Azija, Indija, Kinija, Artimieji Rytai – atmetus pavienius sandorius, kai Lietuva parduoda grūdus, naftos produktus ar trąšas, mūsų šalis ten eksportuoja mažiau negu 1 proc. visų lietuviškos kilmės prekių, eksportuojamų į užsienį“, – pastebi N. Mačiulis.
Pasak ekonomisto, „pastangos užimti naujas rinkas yra, bet Lietuvos potencialas ir galimybės eksportuoti toliau negu ES ir NVS yra labai ribotos“. „Ekonomikos augimo pirmą šių metų ketvirtį Lietuvoje nebuvo. Pirmą šių metų ketvirtį Lietuvos – vienintelės iš Baltijos šalių – ekonomika susitraukė. Ir Estijos, ir Latvijos ekonomika, palygintis su praėjusių metų ketvirtu ketvirčiu, paaugo. O Lietuvos ekonomika susitraukė 0,6 proc. – mes vieninteliai iš Baltijos šalių nesugebėjome visiškai išvengti neigiamos Rusijos įtakos“, – sakė N. Mačiulis.
Jis pripažino, kad pernai Lietuvos augo, bet pabrėžė, kad nelengva identifikuoti, kur yra vyriausybės, o kur privataus verslo pastangos. „Lietuvos ekonomika augo dėl to, kad privatus sektorius sėkmingai vystė savo veiklą“, – teigė N. Mačiulis.
Ankstesnės vyriausybės „krizinis palikimas“ – ne kliūtis
„Pavyzdžiui, netęsiama valstybės valdomų įmonių reforma. Nematome progreso nei skiriant nepriklausomus valdybos narius, nei iškeliant adekvačius finansinius tikslus, nors tai būtų labai svarbu siekiant papildyti valstybės biudžetą. Pajamos iš valstybės valdomų įmonių pastaraisiais metais labai sumažėjo, ir tai yra blogai. Valstybės valdomo kapitalo vertė yra beveik 3 mlrd. eurų, bet valstybė iš jo beveik neuždirba“, – į klausimą, ką galėjo, bet nepadarė A. Butkevičiaus vadovaujama vyriausybė, atsakė N. Mačiulis.
Į klausimą, ar pritartų opozicijos lyderiui Andriui Kubiliui, kuris premjerui pareiškė, kad „lėtai dirbdama nepadarėte grubių klaidų“, bet pridūrė, jog „nematome naujų idėjų, dėl to matome stagnacijos pavojų“, N. Mačiulis atsakė: „Nemanau, kad Lietuvai gresia stagnacija. Privatus sektorius yra pakankamai konkurencingas ir didina eksportą į Vakarų Europos valstybes, ir net vyriausybės nepriimami sprendimai užtikrina, kad ekonomika augs. Šiai vyriausybei sunku dirbti, nes koalicijos partneriai nesutaria dėl esminių klausimų, politikuoja, o tai tikrai nepadeda įgyvendinti reformas“.
N. Mačiulio teigimu, dabartinę vyriausybę kritikuojančios opozicijos „krizinis palikimas“ jiems neturėtų trukdyti. „Nors tie sprendimai buvo nepopuliarūs bei skausmingi, valstybė tuo metu alternatyvų neturėjo. Nebuvo lėšų net pensijoms mokėti, skolintis reikėjo už milžiniškas palūkanas, todėl reikėjo kažkaip balansuoti finansus. Nemanau, kad ankstesnės vyriausybės priimti sprendimai paliko tokius pėdsakus, kurie neleistų įgyvendinti reformų dabar. Įvardinti praeitos vyriausybės darbus kaip priežastį, kuri neleidžia įgyvendinti reformų ir siekti tikslų dabar, manau, nebūtų sąžininga“, – redakcijai sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis.
