Minint Rudens lygiadienį, šeštadienio vakarą Neries krantinėje prie Karaliaus Mindaugo tilto buvo „išausta" šimtaraštė juostą.
Į „Gedimino šventei" ir Rudens lygiadieniui skirtą ugnies ir muzikos misteriją „Lopšinės Vilniui" gausiai plūdo vilniečiai ir miesto svečiai. Liūliuojančių lopšinių klausėsi ir fakyrų pasirodymą stebėjo keli šimtai smalsuolių.
Juosta pradėta „austi" lygiai 19 val. - Vilniaus etninės kultūros centro nariai pradėjo degti žvakes, o kol juosta buvo audžiama, skambant tautinei muzikai, visi turėjo galimybę stebėti, kaip ugnį moka valdyti ir su ja šokti fakyrų klubas „Ugnies ženklai".
Ore skraidančios degančios lazdos ne vieną sėdintį Neries krantinėje priverti aiktelėti iš nuostabos, kaip fakyrams taip įspūdingai pavyksta sukti deglus ir, svarbiausia, nenusvilti plaukų.
Tautinė juosta misterijai pasirinkta neatsitiktinai – lietuvių liaudies kostiume ji turi ypatingą prasmę. Tai – labai šventas, netgi magiškas atributas. Buvo tikima, kad ji gali apsaugoti nuo blogio ir simbolizuoja Jungtį, Meilę, Ryšį, Vienybę, o taip pat ir kosmoso harmoniją.
„Palydint saulę poilsiui, užsidega protėvių raštai bei praeitį ir dabartį kuriančios skulptūros", - lyg lopšinę garsiai skaitydamas audžiant juostą prabilo renginio vedėjas. Juostos piešinį pagal autentišką šimtarštę iš Svencelės sukūrė Julija Ikamaitė - Mindaugienė. Juostos samatos - daugiau kaip 4000 žvakučių.
Nors „išausti" juostą suspėta per valandą, 20 val. vakaro turėjusios pasirodyti degančios skulptūros vėlavo kone pusvalandį, tačiau niekas nenorėjo skirstytis ir degė noru pamatyti įspūdingą reginį.
„Laivas", „Žvaigždė", „Miegantis" - tai tik keli skulptūrų vardai, kurie buvo sukurti specialiai šiai šventei. Viso Nerimi buvo plukdomos septynios skulptūros, kurias sukūrė Nac. M. K. Čiurlionio mokyklos mokiniai ir Vilniaus dailės akademijos studentai.
Renginio muzikinę kompoziciją sukūrė Gediminas Žilys ir Andrius Rugys.
2005-aisiais startavęs renginys jau tapo tradiciniu, prikaustantis daugelio žmonių dėmesį.
