Vilniuje planuojamas statyti Modernaus meno centras išskirtinis privačia iniciatyva – kolekciją centrui dovanoti ruošiasi verslininkai V. ir D. Butkai.
Kolekcija turėtų pristatyti lietuvių modernųjį meną nuo 1960-ųjų ir eksponuoti kūrinius, kurie, anot meno ekspertų, yra verti žiūrovo, tačiau ilgą laiką buvo neprieinami. O iškilti centras turėtų dešiniajame Neries krante, visai šalia Nacionalinės dailės galerijos, turint viziją krantinę paversti meno krantine.
Dešiniajame Neries krante, kiek toliau nuo Baltojo tilto ir jaunimo taip pamėgtos „Swedbank“ terasos, už Nacionalinės dailės galerijos, prie kurios žydi japoniškos sakuros, galbūt už trejų metų atsiras naujas kultūros objektas – Modernaus meno centras.
Jeigu viskas pasiseks ir bus kaip suplanuota, jame atras vietą lietuvių meno kūriniai nuo 1960-ųjų iki pat šių dienų. Tapyba, grafika, fotografija, skulptūra, video menas – visa tai yra kolekcininkų Viktoro ir Danguolės Butkų sukauptoje kolekcijoje, kurią verslininkai nori dovanoti Vilniaus miestui.
„Kolekcija unikali tuo, kad ja mums pavyksta pašalinti pačias didžiausias mūsų kultūroje susidariusias spragas.
Sovietmečiu muziejai komplektavo darbus be kažkokio aiškaus plano, dalis labai gerų darbų dėl cenzūros, įvairių kompromisų tiesiog negalėjo tuo metu patekti į oficialias kolekcijas, o po nepriklausomybės ta spraga buvo neužpildyta“, – pasakoja kolekciją sudaryti padėjusi dailėtyrininkė profesorė Raminta Jurėnaitė.
Anot profesorės, ši kolekcija sudarytų bendrą lietuviško meno vaizdą nuo 1960-ųjų ir puikiai papildytų jau esamas kolekcijas.
Paklausta, kuo Modernaus meno centras skirtųsi nuo Šiuolaikinio meno centro, jau kelis dešimtmečius veikiančio Vokiečių gatvėje, profesorė aiškina, kad pastarasis – tik parodinė erdvė, kurioje nėra kaupiama jokia kolekcija. Tuo metu naujajame meno centre būtų nuolatinė ekspozicija, kurią papildytų ir besikeičiančios laikinos parodos.
Taip pat siekiama, kad Modernaus meno centras nebūtų vien meno kūrinius eksponuojanti galerija, tačiau analogiškų centrų užsienyje pavyzdžiu jame vyktų nedideli spektakliai, koncertai, paskaitos, konferencijos, užsiėmimai vaikams ir suaugusiems, būtų galima ir kavos išgerti.
„Tai būtų muziejų krantinė, toks naujas modelis, galbūt atsirastų ir daugiau privačių iniciatyvų praturtinti Lietuvą naujais muziejais. Yra tikrai daug dailės kūrinių, kurie nusipelno žiūrovo“, – tvirtina centro meno direktorė R. Jurėnaitė.
„Pasaulyje dažnai taip būna, kad muziejai, parodų institucijos, koncertinės organizacijos yra sutelkiamos arba į vieną liniją, arba į tam tikrą muziejų, arba tam tikrą apibrėžtą lokaciją. Turint omenyje, kad žmonės skuba, jie iš tikrųjų atvykę nori pamatyti ne vieną, bet daugiau dalykų. Tai, kad dešinioji Neries krantinė galėtų būti skirta kultūrai, manau, labai pozityvu“, – sako Neries krantinėje jau porą metų veikiančios rekonstruotos Nacionalinės dailės galerijos vadovė Jolita Jablonskienė.
Jos teigimu, Nacionalinė dailės galerija pristato XX ir XXI a. Lietuvos dailę, todėl jų kolekcija yra kiek platesnė nei meno centro. Galerijos vadovė taip pat sako, kad konkurencija egzistuoja visur, netgi mene, todėl gali būti, kad dviem objektams reikės kolegiškai pasiderinti, o galbūt ir pakonkuruoti dėl žiūrovų dėmesio. Tai galerija priima kaip iššūkį, turėsiantį teigiamos įtakos šalies kultūrai.
„Žinot, aš labai norėčiau, kad ta krantine nuolat judėtų susidomėjusių žmonių srautas. Kokie pastatai, kokios institucijos besikurtų dešiniojoje Neries krantinėje, jeigu mums pavyks matyti pro langus nuolat judančius į tas institucijas žmones, tai ir bus tas pagrindinis rezultatas“, – sakė J. Jablonskienė.
Anot Architektų sąjungos pirmininko Tado Balčiūno, dėl sklypo, kuriame būtų statomas Modernaus meno centras, kainos sutarta, o šiuo metu vyksta centro architektūros idėjų konkursas. Iš daugiau nei 60 pateiktų projektų į finalą atrinkti 6.
Susirūpinusius, ar naujas statinys nepanaikins dešiniajame upės krante besidriekiančios pievos, architektas T. Balčiūnas ramina sakydamas, kad pievos išsaugojimas yra vienas iš svarbių kriterijų renkantis tinkamiausią projektą.
„Specialiai rašėme kuo mažiau apribojimų, kad būtų kuo įvairesnių idėjų. Vienas iš užsakovų pageidavimų – kad sklypas būtų Šiaurės vakarinėje dalyje, t. y. kuo arčiau Konstitucijos prospekto. Gavome gana įvairių variantų, iš kurių pamatėme, kad vis dėlto ta pieva yra vertybė – ir didelė“, – sakė pašnekovas.
Tačiau ar Neris netampa takoskyra tarp senojo ir modernaus Vilniaus?
„Toks klaidingas įspūdis susidaro, kad čia jau ir tas naujasis centras atsirado, ir modernaus meno. Iš esmės jie čia atsirado dėl gana paprastos priežasties – čia yra vietos. Senamiestyje vietos nėra, nėra kur statyti.
Ir pagal miesto planavimą čia jau senai buvo numatytas naujasis Vilniaus centras, tai jis savaime vystosi, traukia aplink save kitus objektus – tiesiog turime naują centrą“, – dėstė architektas T. Balčiūnas.
Nors kolekcija sudaryta, pastato architektūros idėjų konkursas vyksta, tačiau garantijų, kad Modernaus meno centras Vilniuje atsiras, nėra. Savivaldybė turi parengti detalųjį planą, tuomet bus rengiamas techninis projektas, renkami rangovai, tada jau gal ir statybos. Sėkmės atveju centras duris atvers 2014 m. pabaigoje.
Aistė Plaipaitė
