Ketinimai Vilniuje sutvarkyti vidaus vandens kelią Neries upe stringa, tačiau savivaldybė tikina, jog projekto neatsisako. Vandens kelio sutvarkymo ir prieplaukų bei reikiamos infrastruktūros įrengimo klausimus sprendžiantys miesto savivaldybės atstovai teigia, jog nepasinaudojus Europos Sąjungos skirtais milijonais, projektui pinigų skirs pati savivaldybė.
„Mes neatsisakome laivybos Neryje atgaivinimo projekto, tiesiog pagal procedūras ir terminus, gavę neigiamą Aplinkos ministerijos atsakymą dėl šio projekto, privalėjome pranešti, jog šiuo metu negalėsime panaudoti Europos Sąjungos skirtų lėšų, bet projekto mes neatsisakome“, – tikino sostinės meras Juozas Imbrasas.
Preliminariais vertinimais, jei upės farvateris būtų gilinamas iki 1 m, Vilniuje vandens kelio Neries upe „atgaivinimas“ būtų kainavęs apie 45,5 mln. litų. Dabar Europos Sąjungos lėšos „nuplaukė“, nes Aplinkos ministerijos atsakymas dėl projekto poveikio aplinkai tyrimo buvo neigiamas. Tačiau Vilniaus miesto meras nė kiek nenuogąstauja.
„Pinigai šiandien pradingo – rytoj vėl atsiras. Ką reiškia prarasti? Laukėme Aplinkos ministerijos atsakymo, gavome visai neseniai. Nesulaukus atsakymo, nėra apie ką kalbėti. Tikėjomės, vylėmės“, – postringavo miesto galva.
J.Imbrasas teigė, jog negalima tiksliai pasakyti, kada bus įgyvendintas projektas ar, iš kokių lėšų tai bus padaryta.
„Taip paprastai neatsakoma. Svarbiausia yra nusiteikimas, kad mes tą padarysime. Kada, kaip, ką, sumos – tėra detalės. Projektavimo darbai vyksta“, – aiškino Vilniaus miesto meras.
J.Imraso nuomone, aplinkosaugininkai turėjo pasitarti su profesoriumi J.Kazlausku, tyrinėjusiu upę. Gal tai būtų padėję apsispręsti ir priimti teigiamą atsakymą?
Ieškos kompromiso
Pasak Miesto plėtros departamento direktoriaus Artūro Blotnio, bet kokiam darbui, turinčiam įtakos aplinkai, reikia aplinkos poveikio vertinimo.
„Ne projektas blogas. Mes negavome teigiamo atsakymo dėl aplinkos poveikio vertinimo. Norėjome upės vagą gilinti minimaliai, kad būtų pradėta turistinė laivyba. Tai būtų naudinga ir verslo požiūriu. O kad tai turėtų prasmę, laivas turėtų talpinti minimaliai tiek žmonių, kiek jų telpa turistiniame autobuse – maždaug keturiasdešimt keleivių. Tam kad užtikrintume saugią laivybą, mums reiktų pagilinti bent metru. Laivybos specialistų teigimu, net pusantro metro“, – pasakojo specialistas.
„Šiuo metu Lietuvos Vyriausybės nutarimai leidžia vagą pagilinti minimaliai 75 cm. Kai kuriose vietose tik 10, 20 ar 30 cm, tokiu būdu mes laivybos neatgaivinsime. Bandysime taisyti, kalbėsime, ir šiandien jau kalbame. Prašysime peržiūrėti rezultatus. Ieškosime kompromiso“, – tikina A.Blotnys.
Pasak Plėtros departamento vadovo, projektui dabar pinigų skyrė savivaldybė.
„Tik su Europos pinigais, ir taip būtume neišsivertę“, – tikino A.Blotnys.
Apie 16 km ilgio turistinis vandens kelias sostinėje turėtų tęstis nuo Verkių regioninio parko iki Lazdynų tilto. Didžioji šio ruožo dalis - 8,3 km priskirta prie valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių, 7 km – Vilniaus miesto savivaldybei priklausantis vietinės reikšmės vandens kelias, likęs vieno kilometro ruožas nepriskiriamas jokiam vidaus vandenų keliui. Aplinkos ministerija duotų savivaldybei teigiamą aplinkos poveikio tyrimo atsakymą, Neries pakrantėse iškiltų mobilios prieplaukos.
Planuojama rekonstruoti žiemos uostą Žirmūnuose, o prie jo įrengti stacionarią prieplauką. Ketinama įrengti ir mobilias prieplaukas Verkių regioniniame parke prie vandens malūno, prie elingo T.Kosciuškos gatvėje, Šnipiškėse prie Baltojo tilto. Mobilios prieplaukos iškiltų tarp Žvėryno ir Liubarto tiltų bei šalia Vingio parko pėsčiųjų tilto.
Sumažėtų upės užterštumas
Profesorius Jonas Kazlauskas, tyrinėjęs Neries upės gyvūniją tikina, jog šis projektas yra reikalingas.
„Pagilinus farvaterį, padidės srovės greitis, dėl to sumažės nuodingų nešmenų kiekis. Kuo greitesnė srovė, tuo mažesnis upės užterštumas“, – teigė prof. J.Kazlauskas, kuris apie 20 metų moksliniu požiūriu tyrė Nerį Vilniaus ribose. Jo teigimu, upės gyvūnijos pasaulis labai unikalus. Pasak profesoriaus, garlaiviai upe plaukė ir prieškario, ir pokario laikotarpiu, todėl ir dabar jis palaiko laivybos Neryje projektą.
„6-ame dešimtmetyje upėje rasdavau gausybę gyvūnijos – fantastiškų rūšių tiek kiekybės, tiek kokybės požiūriu. Vėliau Neris labai nukentėjo. Per 20 metų pokyčiai buvo žiaurūs. Laivyba čia niekuo dėta. Žmogus ir chemija sunaikino didelę dalį gyvūnijos“, – pasakojo J.Kazlauskas. Profesorius tikina, jog šiuo metu gyvūnija vėl atsinaujina.
„Labai bijojau, kad Vilniaus ribose Neris gali būti užteršta sunkiaisiais metalais, tačiau taip nėra. Tyrimai parodė, jog upė užteršta naftos produktais. Situacija pagerėtų pagilinus upės farvaterį“, – pasakojo J.Kazlauskas.
