Šiaulių Gubernijos mikrorajone gyvena apie septyniasdešimt aklųjų ir silpnaregių. Nuo seno čia akliesiems pritaikyti šaligatviai – įrengti turėklai. Prieš savaitę, riedėdama atbula, antrinių žaliavų surinkimo mašina smarkiai sužalojo į folkloro repeticiją ėjusį pagyvenusį aklą vyrą.
Aklųjų ir silpnaregių kultūros centro folkloro ansamblio "Sedula" vadovė Virginija Gintilaitė pasiūlė supažindinti su aklųjų pasauliu. Nuo kultūros centro einame parduotuvės link. Turėklai, skirti akliesiems prisilaikyti, užversti sniegu. Prie parduotuvės dėl gausaus sniego taip pat sunku orientuotis.
"Šalia parduotuvės į aklųjų turėklus žmonės dažnai atremia dviračius, kartais net šunis pririša, - pasakoja V. Gintilaitė. – Stengiuosi vaikščioti įprastais keliais, todėl netikėtos kliūtys trukdo orientuotis."
Ansamblio vadovė pastebi, kad regintieji nemoka elgtis su aklaisiais. Vasarą prie parduotuvės veikia maži turgeliai. Dažniausiai močiutės pardavinėja daržoves. "Einu, bandau orientuotis pagal sieną ir išgirstu – ponia, neįlipkit į mano "cibulius". Man tokie perspėjimai menkai padeda", - sako ansamblio vadovė.
Už šimto metrų – paštas. Čia nemažai aklųjų ateina sumokėti mokesčių, išsiųsti laiškų. Čia nedėmesingi žmonės, kartais net policininkai, pastato ant šaligatvio automobilius. Tai taip pat trukdo akliesiems ramiai nueiti į paštą. Viename skersgatvių nuolat didelis eismas. Juo žmonės važiuoja į stovėjimo aikštelę. Kol kas čia nelaimės nenutiko, tačiau iki jos – per plauką.
Šiaulietė neregė Aldona Meškonienė įsitikinusi, kad regintieji nepadeda ar elgiasi abejingai tiesiog nežinodami: "Aklą gelbsti liežuvis. Reikia nesidrovėti pagalbos paprašyti. Dauguma neįsivaizduoja, kaip tam aklam žmogui galima padėti."
Pavojus kas žingsnį
Sovietmečiu didesnių miestų pakraščiuose buvo įkurtos įmonės, kuriose dirbo aklieji. Aplink jas kūrėsi aklųjų mikrorajonai. Tokia yra ir Gubernija. A. Meškonienė prisimena, kad pirmasis daugiabutis Spindulio gatvėje, kuriame įsikūrė keletas aklųjų, buvo pastatytas 1965-aisiais. Po šešerių metų iškilo antras daugiabutis. Tuomet ir buvo įrengti pirmieji turėklai akliesiems.
Kai kurie tokius mikrorajonus vadina "aklųjų rezervatais", tačiau dauguma neregių džiaugiasi tuo, nes viskas, ko reikia, lengvai pasiekiama be palydovo.
Neregys Kazimieras Kižauskas tikina, kad savarankiškumas jam – svarbiausias dalykas. Kai jis geba pats nueiti iki gydytojo ar parduotuvės, tada jaučiasi laisviausias. Kazimieras pyksta ant nesupratingų vairuotojų. Prieš gerą dešimtmetį jis aklojo lazdele apdaužė tiesiai ant tako pastatytą automobilį. Žinoma, tyrėjai nustatė, kad kaltas aklasis, ir skyrė baudą.
Aldona Meškonienė prisipažįsta viena niekada nevaikštanti, nes kartą patyrė nelaimę: "Ėjau ir užvirtau ant stovinčios mašinos. Išsimušiau dantis. Netoliese girdėjau žmonių balsus, tačiau niekas nesuskubo man padėti. Aš juos suprantu – jie tiesiog nemoka to padaryti."
Sistema neveikia
Šiaulietis Seimo narys Edvardas Žakaris pastebi, kad sovietmečiu įkurti ir akliesiems pritaikyti mikrorajonai dabar jau nebėra patogūs. "Aklųjų rezervatai" yra gerai, kai aklasis yra savarankiškas, jam pritaikyta aplinka. Tačiau akivaizdu, kad kitose miesto vietose visi užmiršo, kas yra aklasis ir kaip su juo elgtis. Aklųjų integracijos į visuomenę sistema neveikia.
Tą patį patvirtino ir Vidmantas Dagis, Šiaulių miesto savivaldybės Saugaus eismo komisijos sekretorius. Per trejus darbo metus į jį niekas nesikreipė dėl Gubernijos mikrorajono problemų.
Seimo narys primena, kad aplinka daug kur pasaulyje pritaikoma ir silpnaregiams – geltonai nudažomos laiptų pirmoji ir paskutinioji pakopos, ant stiklinių durų ryškia juosta pažymima rankenos vieta. Aklieji jau ir Vilniuje galirasti šaligatvių raštuotomis plytelėmis.
Vietoj standartinių ženklų galėtų būti ir socialinė reklama – estetiški stendai su gerai apgalvotu tekstu, skatinančiu atkreipti dėmesį į šalia esančius akluosius, pavyzdžiui, neminti per kiemą akceleratoriaus iki dugno.
E. Žakaris įsitikinęs, kad pats laikas surengti pilietinę akciją – užrišti visiems valdininkams akis bent porą valandų. Tegul pabando pagyventi tamsoje.
Alvydas JANUŠEVIČIUS
